Medikus džiugina tai, kad visuotinė patikra prisidės prie sveikesnės visuomenės ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškelto ambicingo tikslo – siekti hepatito C eliminacijos iki 2030 metų. Tačiau šis tikslas būtų dar realesnis, jei gydymas būtų skiriamas visiems, išgirdusiems teigiamą tyrimo rezultatą. Lietuvoje stebimas nerimą keliantis lėtinio hepatito C atvejų skaičiaus augimas – vos per kelerius metus diagnozių pagausėjo daugiau nei dvigubai.
Klastinga liga, plintanti nepastebimai
Hepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Jis gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų net dešimtmečiais, tačiau gali užkrėsti kitus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ši liga vadinama klastinga ar tyliąja epidemija.
Užsikrėtus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių, rečiau – karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.
Infekcijos šaltinis yra hepatitu C sergantis žmogus. Virusas plinta per kraują, rečiau – per lytinius santykius ar gimdymo metu (iš motinos naujagimiui). Svarbu pabrėžti, kad hepatito C virusas neplinta per motinos pieną, maistą, vandenį ar atsitiktinį kontaktą (apsikabinant, bučiuojantis).
Apie 15–45 proc. užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime per 6 mėnesius, tačiau kitiems išsivysto lėtinis virusinis hepatitas C. Daugumai (apie 70 proc.) pacientų lėtinis kepenų uždegimas per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, sukeldamas negrįžtamą kepenų pažeidimą.
Raimondo istorija: kai liga užklumpa netikėtai
Šiaulietis Raimondas Jankauskas, tolimųjų reisų vairuotojas, rūpintis sveikata turėjo mažai laiko ir galimybių. Prieš tris mėnesius grįžęs namo, jis kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė išsitirti kraują dėl hepatito C.
Gavus tyrimo rezultatus, gydytoja pranešė, kad būtina kreiptis į infektologą.
„Išsigandau, nes niekada nesijaučiau blogai ir jokių ligos požymių nejaučiau“, – pasakojo šiaulietis, atvykęs dėl kepenų tyrimo į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų polikliniką.
Po aštuonių savaičių gydymo vaistais, kuriuos skyrė gydytoja infektologė, Raimondas atliko pakartotinį tyrimą. Gydytoja patikino, kad nors yra kepenų pažeidimas, jaudintis nereikia – šiuolaikiniai vaistai padeda sustabdyti ligą. „Labai sąžiningai kasdien gėriau po tris tabletes, laikiausi nurodymų“, – sakė pacientas, vildamasis, kad tyrimas parodys gerus gydymo rezultatus.
Nemokama patikra: didžiulis žingsnis į priekį
Lietuvoje nuo 2022 metų gegužės mėnesio, patvirtinus nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, smarkiai išaugo pacientų srautas iš šeimos gydytojų kabinetų į ligoninių Konsultacijų skyrių infekcinių ligų konsultantų kabinetus. Visoje šalyje išaugo hepatito C diagnostika: 2020 m. Lietuvoje buvo registruoti 65 lėtinio hepatito C atvejai, 2021 m. – 57, o 2022 m. – jau per 169 hepatito C viruso sukelto kepenų uždegimo atvejai. Ši statistika patvirtina, kad du iš šimto suaugusiųjų Lietuvoje gali būti užsikrėtę ir platinti virusą, to net neįtardami.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos infektologės Gertrūdos Arštikaitienės, kasdien tenka konsultuoti po keletą pacientų, kuriems šeimos gydytojai atlikę greitąjį antikūnų tyrimą (iš veninio kraujo) nustatė virusą. Vėliau, atlikus neinvazinį kepenų elastografinį tyrimą ir išmatavus kepenų standumą bei nustačius fibrozės laipsnį, skiriamas gydymas.
Kam būtina pasitikrinti? Rizikos grupės ir rekomendacijos
Gydytojai infektologai primena, kad nemokamai pasitikrinti gali visi šalies gyventojai, gimę nuo 1945 iki 1994 m. Ši amžiaus grupė potencialiai gali būti užsikrėtusi hepatito C virusu, ypač jei iki 1993 m. jiems buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai, atliktos chirurginės operacijos ar kitos invazinės procedūros.
Be to, pasitikrinti dėl hepatito C rekomenduojama ir šiems asmenims:
- sergantiems hemofilija ar kitomis kraujo ligomis;
- organų, audinių ir kraujo donorams;
- asmenims, patyrusiems organų transplantaciją;
- infekuotiems ŽIV;
- turėjusiems daug lytinių partnerių;
- šeimos nariams, jei kam nors iš šeimos buvo diagnozuotas virusinis hepatitas C;
- nėščiosioms;
- medicinos įstaigų darbuotojams.
Norint pasitikrinti, tereikia atvykti pas savo šeimos gydytoją ir pareikšti norą atlikti nemokamą hepatito C tyrimą. Svarbu žinoti, kad tyrimas neatliekamas, jei pacientui jau buvo nustatytas teigiamas šio testo rezultatas. Be to, net ir pagijus, antikūnai išlieka beveik visą gyvenimą.
Išgydoma liga: modernūs diagnostikos ir gydymo metodai
Infekcinių ligų skyriaus gydytojos naudoja kepenų elastografinį tyrimą, kuris atliekamas fibroskaneriu. Šis tyrimas pakeitė anksčiau buvusią nemalonią ir rizikingą kepenų biopsijos procedūrą. Lėtinis kepenų pažeidimas, sukeltas virusinio hepatito C, po šeimos gydytojo atlikto kraujo tyrimo patvirtinamas histologiškai, atliekant kepenų biopsiją arba neinvaziniu kepenų elastografinio tyrimo metodu išmatuojant kepenų standumą.
Pasak gydytojos Juditos Minickaitės-Katinienės, po šio neskausmingo tyrimo gauti rezultatai dažnam pacientui sukelia neigiamą reakciją, paaiškėjus, kad diagnozuotas pirmas fibrozės laipsnis. Iki šiol, diagnozavus pirmą fibrozės laipsnį, gydymas pacientui neskiriamas, nes pasitaiko savaiminių pasveikimo atvejų. Tačiau, pasak gydytojos, gali susidaryti ir aktyvi ligos forma, dėl kurios žmogus suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C.
Džiugina tai, kad ši klastinga liga yra išgydoma. „Pacientams skiriami dviejų tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių antivirusinių vaistų deriniai, kurie įveikia ligą“, – sako gydytoja J. Minickaitė-Katinienė. Ji džiaugiasi, kad jau nereikia bijoti nei ligos, nei ją patvirtinančių tyrimų, nei gydymo. Vis dėlto, ryškėja problema – dėl išaugusio vaistų poreikio ima stigti medikamentų, todėl labai svarbu užtikrinti, kad pradėtas ligonio gydymas nenutrūktų dėl vaistų trūkumo.
Ligoninės infektologai ragina visus pasinaudoti nemokama patikros galimybe ir pasitikrinti dėl savęs bei savo artimųjų. Ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas yra raktas į sveikatą ir padeda sustabdyti klastingos ligos plitimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.