Nors apie gimdos kaklelio vėžį kalbama vis daugiau, daugelis moterų vis dar nežino apie pagrindinį jo sukėlėją – žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Moksliniai tyrimai, įvertinti net Nobelio premija, nepalieka abejonių: aukštos rizikos ŽPV (AR ŽPV) yra svarbiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Tačiau didžioji dalis užsikrėtusiųjų nežino apie infekciją, nes ji nesukelia jokių simptomų.
Dalis ŽPV infekcijų išnyksta savaime, tačiau apie 3% moterų virusas gali pažeisti gimdos kaklelio ląsteles, sukeldamas ikivėžinius ar vėžinius pokyčius. Valstybinis patologijos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas, kasmet atlieka virš 25 tūkstančių profilaktinių AR ŽPV tyrimų. Beveik 10 procentų atvejų nustatomi vienas ar keli aukštos rizikos ŽPV tipai. Tokiu atveju iš to paties mėginio atliekamas citopatologinis PAP tyrimas, siekiant įvertinti, ar virusas jau sukėlė gimdos kaklelio pakitimus.
ŽPV genotipavimo svarba ankstyvai diagnostikai
„ŽPV testas leidžia nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs aukštos rizikos ŽPV infekcija. Mūsų laboratorijoje genotipuojama 14 atskirų aukštos rizikos ŽPV tipų, įvardijama, kuris iš virusų tipų yra aptiktas gimdos kaklelio ląstelėse. Genotipavimas leidžia tiksliau nustatyti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir atitinkamai pritaikyti stebėjimo ar gydymo taktiką“, – teigia Valstybinio patologijos centro Citopatologijos tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Petroška.
ŽPV 16 ir 18 tipai yra ypač agresyvūs ir sukelia apie 70% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Likusią dalį sudaro kiti AR ŽPV genotipai, tokie kaip 31, 33, 45, 52 ir 58. Šių genotipų identifikavimas yra itin svarbus, nes leidžia nustatyti moteris, kurioms taip pat kyla reikšminga rizika, ir laiku jas įtraukti į stebėsenos ar gydymo programas.
„Yra žinoma, kad skiriasi AR ŽPV tipų onkogeniškumas ir potencialas sukelti gimdos kaklelio vėžį. Agresyviausi yra 16 ir 18 ŽPV tipai, antrą didžiausią aukšto laipsnio pažeidimų atsiradimo riziką kelia 31 ŽPV tipas.
Adenokarcinomos atveju dažniausiai nustatomi ŽPV 16, 18 ir 45 tipai. Adenokarcinoma yra diagnostinis iššūkis gydytojams, nes dažnai citopatologinis tyrimas pakitimų gimdos kaklelio dar nerodo, nors pokyčiai jau prasidėję“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė prof. Žana Bumbulienė.
Profesorė paaiškina, kad išplėstinis genotipavimas suteikia galimybę identifikuoti svarbiausius ŽPV tipus, susijusius su padidėjusia rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, tarp jų ir adenokarcinoma, bei stebėti skirtingų ŽPV tipų išlikimą ar kaitą.
ŽPV tipo persistavimas – signalas didesnei rizikai
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad konkretaus ŽPV tipo persistavimas (t. y. to paties tipo ilgalaikis buvimas) ilgiau nei 12–24 mėnesius didina ikivėžinių ar vėžinių pokyčių progresavimo riziką. Tuo tarpu skirtingų tipų kaita dažniausiai turi mažesnę klinikinę reikšmę.
Valstybiniame patologijos centre atlikti tyrimai, koreliuojant ŽPV testų, gimdos kaklelio citopatologinių (PAP) ir histologinių tyrimų rezultatus, patvirtina ilgalaikio aukštos rizikos ŽPV išlikimo efektą. Pavyzdžiui, jei po pirminio nustatyto genotipo (pvz., ŽPV 33) po metų aptinkamas kitas genotipas (pvz., ŽPV 31), tai dažniausiai rodo pakankamai gerą organizmo imuninės sistemos veiklą, ir tikėtina, kad infekcija bus laikina, savaime išnyks ir nesukels ląstelių pokyčių.
Genotipavimas taip pat naudingas pacientėms po atliktos konizacijos, esant aukšto laipsnio gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos (CIN) pokyčiams. Įrodyta, kad to paties genotipo buvimas prieš ir po gydymo turi dvigubai didesnę prognostinę vertę, o nauji AR ŽPV tipai po gydymo retai sukelia aukšto laipsnio CIN pasikartojimą.
Nauja programa Lietuvoje: pakartotinis ŽPV tyrimas po 12 mėnesių
Gimdos kaklelio vėžio prevencija Lietuvoje tapo dar prieinamesnė. Šalia jau esančių priemonių – skiepų nuo ŽPV infekcijos ir profilaktinių ankstyvos diagnostikos tyrimų – atsirado nauja galimybė.
Nuo 2025 m. Lietuvos gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa tapo lankstesnė. Jeigu 35–60 metų moteriai aukštos rizikos ŽPV testu nustatyta infekcija, bet PAP testas nerodo pakitimų, jai rekomenduojama pakartotinė ŽPV diagnostika po 12 mėnesių. Tai suteikia daugiau galimybių sekti ŽPV tipo (-ų) dinamiką ir kaitą, tiksliau parinkti klinikinę stebėseną, sumažinti nereikalingų kolposkopijų skaičių ir, svarbiausia, palengvinti pacienčių nerimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.