Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojos atkreipia dėmesį į ūminio mastito svarbą ir dalijasi naujausiomis žiniomis apie jo priežastis, eigą, gydymą bei prevenciją. Anot KUL Krūtų ligų centro vadovės dr. Agnės Čižauskaitės, nors ši žindymo metu pasireiškianti būklė yra dažna, apie ją vis dar kalbama nepakankamai, o visuomenėje vyrauja įvairūs mitai.
„Ūminio mastito gydymas neturėtų būti paremtas agresyviomis manualinėmis intervencijomis ar skubotu antibiotikų skyrimu. Ankstyvas uždegiminio proceso atpažinimas ir tinkamas būklės valdymas gali padėti išvengti antibiotikų ar chirurginių intervencijų. Dažnai užtenka profesionalios žindymo korekcijos ir aktyvaus stebėjimo. Žindymo nutraukimas retai būtinas – priešingai, tęsiamas žindymas yra saugus tiek žindyvei, tiek ir kūdikiui“, – pabrėžė A. Čižauskaitė. Ji pridūrė, kad moksliškai pagrįsto požiūrio trūkumas ir specialistų kompetencijų stiprinimo poreikis yra svarbus siekiant pagerinti mastito išeitis.
Kaip atpažinti mastitą ir ką daryti pirmiausia?
Ūminis mastitas – tai pieno liaukos uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis žindymo laikotarpiu. Pasak A. Čižauskaitės, jis kyla dėl mechaninio pieno tekėjimo krūtyje sutrikimo ar pieno mikroorganizmų disbalanso. Ligos pradžioje moteris pajunta stiprų skausmą ar deginimą vienoje krūties dalyje, pastebi odos paraudimą, čiuopia sukietėjimą, pakitusi sritis tampa karšta. Nekoreguojant būklės, sukietėjimas ir paraudimas gali išplisti, atsirasti karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas. Simptomai vystosi palaipsniui, panašiai kaip gripo požymiai. Ankstyvas jų atpažinimas leidžia išvengti ligos progresavimo.
Skirtingos mastito stadijos ir gydymo rekomendacijos
A. Čižauskaitės teigimu, ūminis mastitas pereina keletą stadijų. Pirmoji – latakų susiaurėjimas, pasireiškiantis trumpalaikiu skausmu, dažnai laikomas „užsikimšimu“. Uždegiminio mastito simptomai yra lokalus krūties patinimas, paraudimas, skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis.
Bakterinis mastitas (celiulitas), kai uždegimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas, reikalauja gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos ir antibiotikų. Flegmona – darinio tipo sukietėjimas – būtina gydytojo konsultacija su ultragarsiniu tyrimu.
Bendrosios gydymo rekomendacijos priklauso nuo stadijos. Uždegiminės formos atveju pakanka konservatyvių priemonių: ledo, ibuprofeno, saulėgrąžų ar sojos lecitino. Steroidiniu tepalu rekomenduojama gydyti spenelio pūsles ir koreguoti per gausią pieno gamybą. Antibiotikai skiriami tik bakterinio mastito atveju, taip pat rekomenduojami probiotikai (Ligilactobacillus salivarius, Limosilactobacillus fermentum). Kiekvienas atvejis individualus.
Prevencijos svarba ir žindymo technika
KUL gydytoja dietologė, laktacijos konsultantė (IBCLC) Barbora Jarašūnė pabrėžia, kad mastito prevencija prasideda nuo žinojimo apie žindymo pagrindus dar prieš gimdymą. Tinkamas kūdikio priglaudimas, žindymas pagal poreikį ir patogi apranga yra esminiai veiksniai. Svarbu žindyti reguliariai, vengti ilgesnių pertraukų, nenaudoti per stipraus masažo ar spaudimo. Liemenėlė turi būti patogi, o pientraukiai naudojami tik esant būtinybei.
Žindymo konsultantė atkreipia dėmesį į gilų, platų krūties apžiojimą, siekiant išvengti spenelio sužalojimų. Kūdikio smakras ir skruostai turi liestis prie krūties, o nosytė neturėtų būti įsmigusi. Jei mažylis žindžia efektyviai, papildomai ištuštinti krūtų po maitinimų nereikia.
Pasikartojantis mastitas gali signalizuoti apie poreikį peržiūrėti ne tik žindymo techniką, bet ir bendrą moters sveikatą, mitybą (ribojant sočiuosius riebalus, didinant polinesočiųjų vartojimą), kraujo rodiklius ar net emocinį krūvį. Prevencijai svarbus organizmo stiprinimas ir dėmesys geležies stokai. Be to, būtina atskirti ūminį mastitą nuo kitų krūtų būklių, o negerėjant būklei, kreiptis į krūtis tiriančio specialisto.
Mitus griaunantys patarimai: nenutraukite žindymo
B. Jarašūnė paneigia dažniausius mitus, jog sergant mastitu reikia stipriai masažuoti krūtis, perteklinai traukti pieną ar dėti karštus kompresus. Taip pat klaidinga manyti, kad žindyti, vartoti priešuždegiminius vaistus ar antibiotikus yra pavojinga kūdikiui. Priešingai, sergant uždegiminiu mastitu žindymas gali ir turėtų būti tęsiamas, siekiant palaikyti krūties fiziologiją ir pieno gamybą. Tik išskirtiniais atvejais, kai kūdikis negali žįsti tiesiogiai, pieną reikia ištraukti iki palengvėjimo.
„Pasireiškus mastitui žindymas toliau tęsiamas, taip pat ir vartojant priešuždegiminius preparatus, antibiotikus. Taikomas tik švelnus limfodrenažinis masažas, o ant krūtų dedami vėsūs ar šalti kompresai po maitinimo ar pieno traukimo“, – patikslino B. Jarašūnė.
Mitybai sergant mastitu rekomenduojamas švelnus, šiltas, tausojantis maistas. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač esant karščiavimui. Į racioną tikslinga įtraukti ciberžolę, imbierą dėl jų priešuždegiminio poveikio.
Apibendrinant, mastitas – tai kompleksinis iššūkis, apimantis fizinį skausmą ir emocinį spaudimą. Tačiau laiku suteikta pagalba, aiškios gairės ir palaikymas leidžia sėkmingai išvengti ilgalaikių pasekmių ir tęsti žindymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.