Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia, kad paprasti kasdieniai įpročiai gali ženkliai pagerinti bendrą savijautą ir gyvenimo kokybę. Ji išskiria tris esmines taisykles, kurias vertėtų išbandyti kiekvienam, siekiančiam geresnės sveikatos, energijos ir atsparumo.
Kokybiškas Miegas: Svarbiausia Geros Savijautos Taisyklė
„Kokybiškas ir pakankamos trukmės miegas – vienas iš svarbiausių geros sveikatos elementų. Miegas padeda ne tik atsistatyti po dienos veiklų ar net užklupusių ligų, bet ir gali padėti išvengti tam tikrų susirgimų. Miegas skirstomas į kelias fazes – paradoksinį ir gilųjį, lėtąjį. Būtent pastarojo metu mūsų organizmas labiausiai pailsi, o smegenys apdoroja ir surūšiuoja per dieną gautą informaciją bei „išvalo” nereikalingą“, – pasakoja E.Ramaškienė.
Specialistė pataria suaugusiesiems miegoti nuo 7 iki 9 valandų per parą. Ilgalaikis miego trūkumas gali sukelti lėtinį nuovargį, pabloginti koncentraciją, padidinti streso lygį ir netgi paskatinti rimtų lėtinių ligų vystymąsi. Todėl itin svarbu pasirūpinti tinkamu poilsio režimu.
„Siekiant kokybiško miego patartina bent kelias valandas prieš miegą nevalgyti sunkaus ir riebaus maisto, taip pat per dieną užsiimti bent minimalia fizine veikla (pasivaikščiojimas, mankšta). Atsigulus į lovą ir ruošiantis miegoti geriau nežiūrėti televizoriaus, vengti planšetės ar telefono, nes jie skleidžia mėlyną šviesą, kuri išbalansuoja mūsų nervų sistemą“, – teigia E.Ramaškienė.
Jei vis dėlto sunkiai pavyksta užmigti, patariama išgerti puodelį raminančios vaistažolių arbatos – pavyzdžiui, melisų, valerijonų, apynių ar ramunėlių. Taip pat, pasikonsultavus su specialistu, galima išbandyti melatonino maisto papildą, suvartojant jį likus maždaug valandai iki miego. Melatoninas padeda greičiau užmigti ir pagerina miego kokybę.
Fizinis Aktyvumas: Energijos Šaltinis Kūnui ir Sielai
„Fizinis aktyvumas būtinas bet kokio amžiaus žmonėms. Judėjimas yra visų gyvybinių procesų variklis, kuris leidžia užtikrinti ne tik geresnę širdies, vidaus organų, sąnarių ir raumenų veiklą, bet ir palaiko geresnę emocinę būklę, energiją dienos metu ir kokybišką miegą.
Mums sportuojant smegenys išskiria daugiau endorfinų, dar kitaip vadinamų laimės hormonais, kurie slopina stresą, sukelia palengvėjimo ar netgi palaimos būseną“, – pasakoja vaistininkė.
Suaugusiesiems rekomenduojama skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę arba 75 minutes intensyvios treniruotės. Šį aktyvumą lengvai galima integruoti į kasdienybę – tai gali būti 30 minučių trukmės pasivaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu kelias dienas per savaitę.
„Nepamirškite į judėjimo rutiną įtraukti jėgos treniruotes bent du kartus per savaitę, kad būtų palaikomas raumenų tonusas ir kaulų sveikata. Svarbiausia pasirinkti fizinę veiklą, kuri teiktų malonumą – nesvarbu, ar tai joga, šokiai, ar pasivaikščiojimas gamtoje. Tokiu būdu reguliari sporto praktika taps ne prievole, o malonumu“, – šypsosi specialistė, pabrėždama judėjimo svarbą gerai savijautai.
Subalansuota Mityba: Sveikatos Pamatai ir Ilgaamžiškumo Paslaptis
Subalansuota mityba yra esminė ne tik fizinei būklei palaikyti, bet ir imunitetui stiprinti, nuotaikai gerinti bei kovoti su lėtinėmis ligomis. Viena iš pavyzdinių mitybos schemų, pelniusi pripažinimą visame pasaulyje, yra Viduržemio jūros dieta.
„Pagrindinis dėmesys skiriamas šviežiems vaisiams ir daržovėms, pilno grūdo produktams, alyvuogių aliejui, žuviai ir jūros gėrybėms, kurie suteikia organizmui būtinas maistines medžiagas ir antioksidantus. Šioje dietoje taip pat rekomenduojama vartoti mažiau raudonos mėsos ir cukraus, o pieno produktai ir paukštiena vartojami saikingai. Viduržemio jūros dieta ne tik mažina širdies ligų, diabeto ir nutukimo riziką, bet ir gali pagerinti smegenų funkcijas bei ilgaamžiškumą“, – pasakoja pašnekovė.
Net ir besirenkantiems subalansuotą maistą, vaistininkė pataria reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Tai padės įsivertinti, kokių vitaminų ir mineralų organizme yra pakankamai, o kurių galbūt trūksta ir reikėtų papildyti.
„Ypač šaltuoju sezonu mums gali trūkti vitamino D, kuris būtinas kaulų sveikatai ir imuninės sistemos stiprinimui. Taip pat patariama vartoti vitaminą C, nes jis yra antioksidantas, stiprinantis imunitetą. B grupės vitaminai, ypač B12 ir folio rūgštis, padeda palaikyti energijos lygį, gerina nervų sistemos veiklą ir kraujo gamybą. Tuo tarpu magnis yra svarbus raumenų ir nervų funkcijai, mažina nuovargį ir stresą“, – vardija vaistininkė.
Anot jos, kiekvienas iš šių vitaminų ir mineralų prisideda prie geresnės fizinės ir psichinės savijautos, todėl svarbu užtikrinti pakankamą jų kiekį kasdienėje mityboje, atsižvelgiant į individualius poreikius ir galimus trūkumus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.