Pasirodo, kad net ir nedideli alkoholio kiekiai gali sutrikdyti organizmo veiklą. Naujausio tyrimo duomenimis, vos vienas standartinis alkoholinis gėrimas per dieną padidina sistolinį kraujospūdį. Ši išvada vienodai aktuali tiek vyrams, tiek moterims ir net tiems, kurie neserga hipertenzija – aukšto kraujospūdžio liga.
Tyrimui vadovavęs epidemiologijos ir visuomenės sveikatos profesorius dr. Marco Vinceti iš Modenos ir Emilijos Redžo universiteto (Italija) pabrėžė, kad nepastebėtas joks teigiamas net ir minimalaus alkoholio kiekio vartojimo poveikis. Priešingai – studijos metu nustatyta, kad alkoholis neigiamai veikia sistolinį kraujospūdį. Metams bėgant, kraujospūdis didėjo net ir tiems, kurie, atrodytų, vartojo nedaug alkoholio.
Nedideli alkoholio kiekiai taip pat didina ir diastolinį kraujospūdį, tačiau ši tendencija pastebėta tik vyrų atveju, teigiama tyrime, paskelbtame žurnale „Hypertension“.
Aukštas kraujospūdis sukuria didelį spaudimą, kuris ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį ir kitus organus, todėl gerokai išauga širdies priepuolių ir insulto rizika. Normalus kraujospūdis yra maždaug 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius – sistolinis kraujospūdis, antrasis – diastolinis kraujospūdis. „Ir sistolinis, ir diastolinis kraujospūdis prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, tačiau sistolinis kraujospūdis neabejotinai yra svarbiausias rizikos veiksnys“, – teigė tyrimo bendraautorius ir Pasaulinės hipertenzijos lygos (angl. World Hypertension League, WHL) prezidentas dr. Paulas Wheltonas.
Saugus alkoholio kiekis – mitas?
„Alkoholis, be abejo, nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kraujospūdžio padidėjimą, tačiau mūsų išvados patvirtina, kad jis reikšmingai prisideda“, – komentavo M. Vinceti. – „Patartina riboti alkoholio vartojimą, o dar geriau – jo apskritai vengti.“
Nors medicinos bendruomenė jau anksčiau žinojo, kad alkoholis didina kraujospūdį, šio tyrimo naujumas slypi tame, kad net minimalus alkoholio kiekis turi įtakos kraujospūdžiui. „Tai dar vienas tyrimas, rodantis, kad saugaus alkoholio kiekio gali ir nebūti“, – pažymi medikai.
Nustebo net patys tyrėjai
Naujausioje apžvalgoje buvo analizuojami septynių tyrimų, atliktų Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose 1997–2021 m. laikotarpiu, duomenys. Vidutiniškai penkerius metus buvo stebima daugiau kaip 19 tūkst. suaugusiųjų, kurių amžius svyravo nuo 20 iki maždaug 70 metų. Tyrimų dalyviams anksčiau nebuvo diagnozuotas alkoholizmas, besaikis alkoholio vartojimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių ar kepenų ligos, užtikrinant tyrimo patikimumą ir objektyvumą.
Visi dalyviai pildė klausimynus apie įprastinį alkoholio vartojimą, o gerti kiekiai buvo perskaičiuoti į gryno alkoholio gramus. Taip siekta išvengti skirtumų tarp šalių, apibrėžiant „standartinį gėrimą“. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) standartu laiko 10 gramų alkoholio viename gėrime, o JAV – 14 gramų. Tai dažnai sukelia painiavą, nes vienoje vyno taurėje gali būti daugiau alkoholio nei vienas standartinis vienetas. „Žmogui nėra paprasta įvertinti, kokį alkoholio kiekį jis išgėrė. Dažnai manome, kad suvartojome vieną standartinį gėrimą, bet taip nėra“, – pastebėjo P. Wheltonas.
Pasitelkę statistinius duomenis, tyrėjai sudarė grafiką, iliustruojantį, kaip skirtingi alkoholio kiekiai ilgainiui veikia kraujospūdį. Nustatyta, kad vartojant vidutiniškai 12 g alkoholio per dieną (tai yra mažiau nei vienas standartinis gėrimas JAV standartais), sistolinis kraujospūdis per penkerius metus vidutiniškai nežymiai padidėjo 1,25 mm Hg labiau, palyginti su visiškai alkoholio nevartojančiais asmenimis.
„Buvome šiek tiek nustebę, kad net ir nedidelio alkoholio kiekio vartojimas buvo susijęs su ženklesniu kraujospūdžio pokyčiu bėgant laikui“, – prisipažino M. Vinceti. Jis pridūrė, kad asmenims, vartojantiems daug alkoholio, kraujospūdžio padidėjimas buvo žymiai ryškesnis. Tai reiškia, kad kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė tikimybė susidurti su aukštu kraujospūdžiu.
Asmenims, kurie per dieną vidutiniškai suvartojo 48 g alkoholio (arba beveik 3,5 standartinio gėrimo), sistolinis kraujospūdis per tą patį penkerių metų laikotarpį padidėjo beveik 5 mm Hg, palyginti su visai nevartojančiais alkoholio.
Pasak P. Wheltono, alkoholis yra toks pat svarbus aukšto kraujospūdžio rizikos veiksnys, kaip ir per didelis natrio suvartojimas, nepakankamas vaisių bei daržovių kiekis mityboje ir fizinio aktyvumo stoka. Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad neigiamas alkoholio poveikis buvo dar ryškesnis tiems asmenims, kurių kraujospūdis tyrimo pradžioje jau buvo padidėjęs. „Tai rodo, kad žmonėms, kurių kraujospūdis turi tendenciją didėti, gali būti naudingiausia gerti ypač nedaug alkoholio arba jo visai atsisakyti“, – apibendrino P. Wheltonas.
Medikai pabrėžia, kad norint išlaikyti sveiką kraujospūdį, svarbu ne tik atsakingai vertinti alkoholio vartojimą, bet ir riboti druskos kiekį mityboje, reguliariai mankštintis, palaikyti sveiką kūno svorį ir, esant reikalui, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.