Kai kuriems žmonėms ryte užtenka juodos kavos. Tačiau kitiems būtini sotūs pusryčiai, tarp kurių bandelės, šalti užkandžiai ir vaisiai – kitaip iki pietų greičiausiai užklups galvos skausmai ar bent jau bloga nuotaika. Tačiau ar žmonėms apskritai reikia valgyti pusryčius? Ir kaip pirmasis dienos valgis veikia organizmą? Tyrėjų nuomonės šiuo klausimu dažnai išsiskiria.
Iš namų – be pusryčių. Kaip tai veikia organizmą?
Kinijos Ningxia medicinos universiteto mokslininkai išsamiai nagrinėjo daug diskusijų keliančią pusryčių temą. Jie atliko devynių tyrimų apžvalgą ir metaanalizę, kurios rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Nutrients“.
Remdamiesi daugiau nei 118 tūkstančių dalyvių tyrimu, mokslininkai pastebėjo, kad reguliarus pusryčių praleidimas reikšmingai padidina riziką susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Tarp jų – padidėjusi pilvo nutukimo rizika, reiškiančia riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Be to, nustatyta didesnė aukšto kraujospūdžio, aukšto cukraus kiekio kraujyje ir hiperlipidemijos, dar žinomos kaip riebalų apykaitos sutrikimas, rizika.
Apskritai, pusryčių praleidimas padidino metabolinio sindromo, apimančio visus minėtus veiksnius, riziką. Remiantis Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto apibrėžimu, žmogus serga metaboliniu sindromu, jei atitinka bent tris iš šių penkių kriterijų:
- Pilvo nutukimas, t. y. riebalų kaupimasis pilvo srityje;
- Aukštas cukraus kiekis kraujyje;
- Aukštas kraujospūdis;
- Aukštas trigliceridų kiekis;
- Žemas DTL cholesterolio kiekis.
Sutrinka organizmo ritmas
Tyrėjų teigimu, pusryčių praleidimas gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitos sveikatą ir organizmo gebėjimą efektyviai apdoroti maistines medžiagas. Pagrindinė priežastis – sutrikęs natūralus organizmo ritmas, kitaip dar žinomas kaip paros ritmas. Tai, be kita ko, gali paskatinti atsparumą insulinui. Savo ruožtu, atsparumas insulinui gali stimuliuoti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir skatinti inkstų procesus, kurių metu natrio jonai reabsorbuojami atgal į kraują.
Rezultatas – pakilęs kraujospūdis.
Pusryčių praleidimas yra susijęs su kitais nesveiko gyvenimo būdo veiksniais, įtakoja gausesnio ir kaloringesnio maisto valgymą visą dieną.
Be to, pagrįstai galima manyti, kad žmonės, reguliariai praleidžiantys pusryčius, linkę demonstruoti „nestruktūruotą, nekontroliuojamą valgymo elgesį“. Pagal šią perspektyvą, pusryčių praleidimas dažnai siejamas su kitais nesveiko gyvenimo būdo veiksniais, pavyzdžiui, didesniu ir kaloringesniu maisto vartojimu likusią dienos dalį.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai aiškiai skiriasi nuo protarpinio badavimo. Pastaruoju atveju, tai yra sąmoningas ir „struktūrizuotas valgymo būdas, apimantis aiškiai apibrėžtus badavimo ir valgymo ciklus“. Žmonės, kurie badauja protarpiais, taip pat linkę palaikyti apskritai sveikesnį gyvenimo būdą ir atidžiau rinktis maistą.
Ekspertai pabrėžia pirmojo dienos valgio svarbą
Nors nagrinėti tyrimai buvo stebėjimo tipo, tad negalima nustatyti aiškių priežasties ir pasekmės ryšių, o tyrimuose naudoti skirtingi pusryčių vartojimo ir jo poveikio vertinimo metodai gali turėti įtakos rezultatų nuoseklumui, tyrime nedalyvavę ekspertai taip pat pritaria pagrindinėms išvadoms.
„Nors nagrinėti tyrimai buvo stebėjimo tipo, rezultatų nuoseklumas patvirtina idėją, kad reguliarūs mitybos įpročiai padeda palaikyti sveiką medžiagų apykaitos ritmą“, – „Medical News Today“ sakė osteopatė Selena G. M. Raines. Ji priduria, kad kūnas geriausiai funkcionuoja, kai palaikoma natūrali jo pusiausvyra ir paros ritmai, o valgių praleidimas gali sutrikdyti šią pusiausvyrą.
Mir Ali, bariatrinės chirurgijos gydytojas ir medicinos direktorius Orange Coast medicinos centre, pabrėžia: „Pacientų skatinimas pradėti dieną subalansuotais pusryčiais gali prisidėti prie padidėjusios energijos, geresnės hormonų reguliacijos ir bendros savijautos.“ Jis taip pat priduria, kad „pusryčių valgymas gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir suteikti energijos, reikalingos geram darbingumui. Be to, pusryčių valgymas gali padėti kai kuriems žmonėms valgyti mažiau per dieną.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.