Storosios žarnos vėžys yra viena iš klastingiausių ligų, dažnai pasireiškianti be aiškių simptomų ir nustatoma per vėlai. Tačiau Lietuvoje veikia prevencijos programa, suteikianti galimybę aptikti šią ligą ankstyvosiose stadijose ir ženkliai padidinti sėkmingo gydymo tikimybę. Nepaisant to, statistika rodo vangų gyventojų dalyvavimą, o tai neramina medikus.
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa: kas ir kaip?
Lietuvoje veikianti storosios žarnos vėžio prevencijos programa leidžia 50–74 metų vyrams ir moterims nemokamai pasitikrinti. Pirmasis ir esminis žingsnis – atlikti slapto kraujo išmatose testą, kuriam siuntimą išrašo šeimos gydytojas. Jei pakitimų neaptinkama, šis tyrimas profilaktiškai kartojamas kas dvejus metus.
Aptikus pokyčių, pacientas siunčiamas atlikti kolonoskopijos – procedūros, kurios metu, pritaikius bendrą nejautrą, ištiriamas žarnynas. Jei ir po kolonoskopijos pakitimų nerandama, slapto kraujo testas atliekamas po dvejų metų. Tačiau, jei atliekant kolonoskopiją aptinkama liga, paimama biopsija, siekiant nustatyti vėžio struktūrą ir stadiją. Tokį pacientą toliau gydo daugiadalykė komanda, sudaryta iš abdominalinės chirurgijos gydytojo, gastroenterologo, onkologo radioterapeuto ir onkologo chemoterapeuto.
Šiuolaikinės chirurgijos pasiekimai: minimali invazija, maksimali nauda
Pasak VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovo akad. prof. Kęstučio Strupo, pagrindinis bet kokio onkologinio susirgimo gydymo etapas yra chirurgija – „jei galima naviką pašalinti, tai tokį gydymą reikia ir taikyti“. Medicinos pažanga šioje srityje itin sparti. „Chirurginio gydymo metodai tobulėja nuolatos. Storosios žarnos chirurgija Santaros klinikose yra išskirtinai minimaliai invazyvi, t.y. laparoskopinė – operacija atliekama per mažus pjūvelius. 85–90 proc. operacijų atliekama tokiu būdu, o kasmet operuojama 200–300 pacientų“, – teigia prof. K. Strupas.
Storosios žarnos vėžio chirurginės operacijos pasižymi aukštu technologiniu lygiu, užtikrinančiu kokybišką gydymą ir paciento komfortą. „Storosios žarnos vėžį (ypač esantį tiesiojoje žarnoje) galima operuoti mediciniškai vadinamu transrektiniu endomikrochirurginiu būdu – turėdami unikalią techniką pradinės stadijos vėžį galime operuoti per išeinamąją angą, t.
y. vėžį pašaliname iš vidaus – ne laparoskopu ir be pjūvio pilve, – aiškina akad. prof. K. Strupas. – Atliekame ir kombinuoto tipo operacijas – vadinamąsias TaTME (mediciniškai vadinama transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija). Storžarnės vėžys saugiai pašalinamas ir per išeinamąją angą, ir laparoskopu“.
Chirurginių operacijų lygį ir naudą pacientui aiškiai iliustruoja ligoninėje praleidžiamas laikas: prieš dešimtmetį, kai buvo atliekamos tik atvirosios operacijos, pacientas ligoninėje gulėdavo ir 10 dienų. Po mažai invazyvių operacijų pacientas jau po 3–4 dienų vaikšto, valgo ir, pasituštinęs pirmą kartą, išleidžiamas į namus. „Jungtinės komandos darbas tęsiamas – gydytojai onkologai, radiologai, šeimos gydytojai pagal sudarytą gydymo planą toliau gydo pacientą“, – gydymą komentuoja prof. K. Strupas.
Kritinė statistika ir raginimas nedelsti: kodėl prevencija ypač svarbi?
Deja, storosios žarnos vėžio prevencijos programos siekis – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad būtų efektyviau gydoma ir pasiekiami geresni rezultatai – ne visada pasiekiama dėl vangaus gyventojų dalyvavimo. Programa pradėta 2009 m., o sergamumo viršūnė pasiekta 2015 m., didžiausias mirštamumo rodiklis fiksuotas 2017 m.
Pasak Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Tomo Poškaus, I ir II stadijos liga, kai tikimybė pagydyti pacientą yra didžiausia, nustatoma tik trečdaliui pacientų. III stadija diagnozuojama 20 procentų ligonių, o didžiausią dalį – apie 40 proc. – sudaro IV stadijos liga. „Siekiant kuo ankstyvesnės ligos stadijos ir gerų išgyvenamumo rodiklių, būtina pakeisti šios programos vykdymo planą ir pacientus kviesti pasitikrinti aktyviai ir aptiktus pakitimus gydyti didžiosiose ligoninėse, kuriose sukaupta tokių ligų gydymo patirtis“, – pabrėžia prof. T. Poškus.
Pasitikrinusiųjų statistika rodo, kad prevencinėse patikros programose dalyvaujama vangiai – pasitikrina maždaug pusė tų, kuriems reikėtų.
Nedelskite – kreipkitės pagalbos!
„Visada stengiamės pabrėžti, kad ankstesnės ligos stadijos pacientai turi žymiai didesnę galimybę pasveikti. Todėl kviečiame ir raginame rūpintis savimi: dalyvaukite prevencinėje programoje, neignoruokite kvietimų pasitikrinti, nebijokite klausti, kreipkitės kuo anksčiau“, – ragina prof. T. Poškus.
Medicinos lygis Lietuvoje yra itin aukštas – efektyviai gydoma ir metastazinės ligos forma: tiek chemoterapija, tiek chirurginiu būdu, tiek ir mažai invazyviais metodais. Sėkmingos gydymo patirtys turėtų skatinti žmones nebijoti kreiptis pagalbos ir pasinaudoti teikiamomis galimybėmis išsaugoti sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.