Apgamai yra neatsiejama mūsų odos dalis, tačiau kartais jie gali tapti rimtu rūpesčiu. Kyla klausimas, kada sunerimti, kaip juos stebėti ir kokių priemonių imtis, kad nekiltų grėsmė sveikatai? Apie apgamų keliamas problemas, rizikos veiksnius ir modernius šalinimo būdus pasakoja gydytoja dermatovenerologė Gintarė Kazbaraitė, besispecializuojanti odos darinių diagnostikos ir gydymo srityje.
Kodėl kreipiamasi dėl apgamų? Nuo patogumo iki estetikos
Gydytoja G. Kazbaraitė pastebi, kad su apgamų problemomis susiduriantys pacientai į ją kreipiasi kasdien dėl įvairių priežasčių. Dalis jų ateina profilaktinei apžiūrai ar esamų apgamų stebėjimui. Kiti nori aptarti apgamų šalinimą patogumo arba estetikos tikslais.
„Kalbant apie pastarąją priežastį, galima išskirti aiškias tendencijas: vyrai dažniau kreipiasi dėl apgamų šalinimo patogumo tikslais, ypač, kai jie dirginasi ir kraujuoja ar šlapiuoja dėl nuolatinio traumavimo skutantis barzdą, o moterys – dėl negražios estetinės apgamo išvaizdos jaučiamo diskomforto“, – teigia G. Kazbaraitė.
Apgamų kilmė ir rizika: įgimti, įgyti ir UV spindulių įtaka
Gydytoja dermatovenerologė aiškina, kad apgamai gali būti įgimti arba įgyti. Įgimti apgamai atsiranda nuo gimimo ir didėja augant kūno svoriui, o įgyti – gali atsirasti vaikystėje ir jų daugėti bėgant metams dėl genetinio polinkio.
„Svarbu pabrėžti, kad genetinis polinkis į apgamų gausumą dar nereiškia polinkio į piktybinius susirgimus ir atvirkščiai, jeigu pacientas turi mažai apgamų dar nereiškia, kad jis negali susirgti odos vėžiu“, – pabrėžia G. Kazbaraitė.
Be genetinio polinkio, yra ir kitų svarbių veiksnių, kurie gali lemti naujų apgamų atsiradimą ar esamų supiktybėjimą. Tai pirmiausia pažeidimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai (UV) saulės ar soliariumo spinduliai, ypač nenaudojant apsauginių priemonių su SPF. „Piktybinis darinys gali atsirasti sveikoje odoje arba jis gali vystytis dėl apgamo pakitimų, kuriuos nulemia saulės ar soliariumų skleidžiami spinduliai.
Be to, piktybiniai dariniai gali vystytis ir dėl įgimtų priežasčių – paveldimumo“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė.
Apgamų šalinimas: kada chirurgija, kada lazeris?
G. Kazbaraitė teigia, kad visi piktybiniai odos dariniai, įskaitant supiktybėjusius apgamus, privalo būti šalinami chirurginiu būdu. Tik taip užtikrinamas jų radikalumas sveikų audinių ribose. Gerybiniai apgamai gali būti šalinami tiek chirurginiu būdu, tiek lazerinės procedūros metu.
„Jeigu piktybiniai dariniai privalo būti šalinami dėl paciento sveikatos būklės, tai gerybiniams odos dariniams tokia indikacija netaikoma – dėl jų šalinimo teisė apsispręsti paliekama pacientui. Tokiu atveju, metodas siūlomas atsižvelgiant į jo pageidavimus ir poreikius, pavyzdžiui, kaip po procedūros atrodys paveikta vieta, ir darinio dydį“, – sako gydytoja dermatovenerologė.
Lazerinės apgamų šalinimo procedūros visoje Europoje dažniausiai atliekamos su CO2 lazeriu. Šios procedūros metu, sukoncentravus lazerio bangos šviesos energiją į apgamą, išgarinamas jo ląstelėse esantis vanduo ir tokiu būdu pašalinamas darinys. „Lazerinei apgamo šalinimo procedūrai platus CO2 lazerio taikymas visoje Europoje – neatsitiktinis. Šiuo lazeriu atliekamos apgamų šalinimo procedūros yra greitos, neskausmingos, o po jų pacientas gali iš karto grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, paveiktą vietą pridengus pleistriuku. Be to, žaizdelės sugyja per porą savaičių, o dėl jų likęs mažytis randelis vėliau apsitraukia nauju audiniu ir praktiškai nesimato“, – pasakoja G. Kazbaraitė.
Gydytoja dermatovenerologė pabrėžia, kad dažniausiai lazerinės procedūros yra vienkartinės. Vis dėlto, kartais pasitaiko, kad po kelių mėnesių pašalinto apgamo vietoje ima matytis ataugantis pigmentas – mažyčiai taškeliai. Tai nerodo apgamo piktybiškumo, bet reiškia, kad lazerinės procedūros metu nebuvo visiškai sunaikintos pigmentinės apgamo ląstelės. Pastebėjus atsinaujinantį pigmentą, rekomenduojama kreiptis į procedūrą atlikusį gydytoją konsultacijai.
Efektyvi prevencija: savistaba ir specialistų konsultacijos
Norintiems savarankiškai tinkamai stebėti savo apgamus, svarbiausia yra savisauga ir savistaba. „Šie du žodžiai reiškia, kad būtina savo apgamus stebėti reguliariai, nusiprausus apžiūrėti esamus ir įvertinti, ar nėra naujų. Kiekvieno apgamo vertinimui reikėtų vadovautis ABCDE taisykle, kuri sufleruoja, į kuriuos jo aspektus turėtų būti atsižvelgta – tai darinio asimetrija arba forma, jo kraštai, spalva, diametras ir paraudimas. Pastebėjus pakitimus tarp apžiūrų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistą dėl šių apgamų patikrinimo bei įvertinimo“, – pabrėžia gydytoja dermatovenerologė.
Taip pat svarbu laikytis ir bendrųjų rekomendacijų: lankytis pas dermatovenerologą bent kartą per metus dėl bendros odos ir apgamų apžiūros. Vengti tiesioginio kontakto su saule, kai ji aktyviausia – nuo 10 iki 16 valandos. Apriboti lankymąsi soliariumuose. Būtina naudoti apsauginius kremus su ne mažesniu apsaugos nuo saulės faktoriumi nei SPF50 – juos rekomenduojama pakartotinai aplikuoti kas kelias valandas arba po kiekvieno maudymosi. Dengti odą natūralaus pluošto drabužiais, galvos odą ir ausis apsaugoti kepure, o akis – akiniais su UV filtru.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.