Gydytoja audiologė Vija Vainutienė ir klausos protezavimo specialistė Bernarda Bajorinaitė-Zinė pateikė svarbių įžvalgų apie klausos sutrikimus: kas juos lemia, kaip jų išvengti ir kokios gydymo galimybės egzistuoja.
Kas lemia klausos sutrikimus ir kodėl svarbu nedelsti?
Klausos suprastėjimui įtakos turi įvairūs išoriniai veiksniai – stresas, mityba, rūkymas ir per garsus muzikos klausymasis per ausines. Nors kartais neišgirsti ko nors nėra nieko blogo, jei tai kartojasi dažnai, į tokias situacijas nereikėtų numoti ranka. Specialistai pastebi, kad žmonės neretai patys nepastebi, jog jų klausa suprastėjo, nes klausos netekimas yra lėtinis procesas. Tokia situacija gali sukelti ir rimtų psichologinių problemų.
„Kadangi klausos netekimas yra lėtinis procesas, žmonės dažniausiai pripranta prie suprastėjusios klausos. Neretai jie net nepastebi, jog pradeda prasčiau girdėti. Taip pat yra pastebėta, jog neprigirdintys žmonės dažniau susiduria su įvairiomis depresijos formomis, todėl negydomi klausos sutrikimai turi įtakos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir psichologinei būklei“, – pabrėžia gydytoja V. Vainutienė.
Klausos sutrikimai dažniau kamuoja vyresnio amžiaus žmones – beveik trečdalis vyresnių nei 65 metų pacientų turi tam tikro laipsnio klausos sutrikimų, kurie su amžiumi tik dažnėja. Genetiniai faktoriai taip pat vaidina vaidmenį: Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 5 iš 1000 vaikų gimsta jau turėdami klausos sutrikimų. Didelę riziką kelia ir ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje. Saugia triukšmo riba laikoma 85 decibelai, kurioje galima išbūti 8 valandas; jei triukšmas intensyvesnis, buvimo trukmė turėtų trumpėti.
Gydymo būdai ir šiuolaikinės technologijos
Pastebėjus klausos sutrikimus, būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus. Kuo anksčiau nustatomas sutrikimas ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė atstatyti ar pagerinti klausą. Gydymas priklauso nuo problemos pobūdžio: ausies uždegimai gydomi medikamentais, rimtesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.
Kai medikamentai ar operacija nėra tinkami, pacientams skiriami klausą gerinantys aparatai.
Klausos aparatai yra sukurti palengvinti sunkiau girdinčių žmonių kasdienybę. Vis dėlto, gydytoja V. Vainutienė atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės vengia jais naudotis dėl netinkamo įdėjimo, sukeliančio pašalinį triukšmą, arba dėl sunkumų keičiant elementus. Tačiau šias problemas galima greitai išspręsti pasitelkus artimųjų ar klausos protezavimo specialistų pagalbą.
„Kasmet atsirandančios naujos technologijos, tobulėjantys klausos aparatai bei kochleariniai implantai padeda žmogui girdėti ir leidžia džiaugtis pilnavertišku gyvenimu“, – pabrėžia audiologė, akcentuodama nuolatinę medicinos pažangą šioje srityje.
Klausos aparatų įvairovė ir diagnostikos procesas
Klausos protezavimo specialistė Bernarda Bajorinaitė-Zinė teigia, kad šiuolaikiniai klausos aparatai pasižymi didele dydžių ir dizainų įvairove. Žmonės, klaidingai manantys, jog aparatai yra dideli ir nepatogūs, nustempa, sužinoję apie nepastebimus ir komfortiškus sprendimus. Aparatai gaminami įvairių spalvų ir dydžių, turi daug funkcijų bei yra apsaugoti nuo dulkių ir drėgmės.
Visi skaitmeniniai klausos aparatai grupuojami į dvi pagrindines grupes: ausinius ir užausinius. Užausiniai aparatai yra lengvi, maži ir diskretiškai pasislepia už ausies, perduodami sustiprintą garsą į ausies kanalą specialiu laideliu. Ausinių klausos aparatų komponentai yra viename korpuse, gaminami individualiai pagal ausies atspaudą. Naujausi modeliai jungiasi su išmaniaisiais telefonais, veikdami kaip belaidės ausinės, ir leidžia patogiai reguliuoti garsą per specialias programėles.
Jeigu pastebite, kad sunkiau susikalbate triukšmingesnėje aplinkoje ar telefonu, reikėtų kreiptis į specializuotą klausos centrą arba pas šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą otorinolaringologo konsultacijai. Specialistai dažniausiai paskiria audiometrijos tyrimą, kurio metu naudojamas specialus medicininis įrenginys – audiometras. Gydytojas prieš tyrimą užduoda klausimus apie sveikatą, patikrina ausų landas, o vėliau pacientui uždedamos ausinės, per kurias leidžiami įvairūs garsai ir dažnių diapazonas. Gauti rezultatai fiksuojami grafike, nustatomas klausos sutrikimo lygis ir siūlomi galimi sprendimo būdai.
Valstybės pagalba ir kompensavimo galimybės
Dalis žmonių nežino, kad susidūrus su klausos sutrikimais yra galimybė gauti valstybės skiriamą kompensaciją. Norint ja pasinaudoti, reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, antrojo arba trečiojo lygio LOR gydytojus ir, gavus siuntimą, nuvykti į klausos centrą, kuris yra sudaręs sutartį su Valstybine ligonių kasa. Tai leidžia pacientams efektyviai ir patogiai spręsti klausos problemas, sumažinant finansinę naštą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.