Smegenų vėžys yra sudėtinga ir klastinga liga, kurios simptomai dažnai priklauso nuo auglio dydžio ir vietos. Norint geriau suprasti šią ligą, jos formavimąsi, požymius ir gydymo galimybes, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovas prof. Vytenis Pranas Deltuva pasidalijo vertingomis įžvalgomis.
Smegenų Vėžio Esminiai Ypatumai ir Formavimasis
Smegenų vėžiu serga įvairaus amžiaus žmonės. Vaikai dažniausiai paveikiami 3–12 metų amžiaus, o tarp suaugusiųjų didžiausias sergamumas stebimas 40–70 metų amžiaus grupėje.
Smegenų auglys pradeda formuotis, kai smegenyse, sudarytose iš neuronų ir atraminių (glialinių) ląstelių, įvyksta genetinės mutacijos. Prasideda nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, kuris neturėtų vykti smegenų audinyje. Iš glialinių ląstelių formuojasi navikas, augantis be aiškių ribų ir išskiriantis baltymus, kurie naikina aplinkines ląsteles. Jų vietą užima besiplečiantis auglys.
Navikas taip pat išskiria medžiagas, formuojančias savo kraujagysles, kurios maitina auglį, leidžiančios jam palaipsniui infiltruoti smegenų audinį. Nors šie bendri principai būdingi ir kitų organų vėžiams, smegenų navikai turi savų skirtumų. Skirtingai nuo plaučių ar inkstų vėžio, jie praktiškai niekada neplinta į kitus organus ir nesukelia metastazių, tačiau gali recidyvuoti gretimose smegenų dalyse.
Įspėjamieji Smegenų Auglio Simptomai: Ką Reikia Žinoti?
Smegenys yra itin aktyvus organas, todėl naviko simptomatika priklauso nuo jo dydžio, piktybiškumo ir lokalizacijos. Maži navikai, spaudžiantys smegenis ir dirginantys smegenų žievę, gali pasireikšti pirmuoju gyvenime įvykusiu epilepsijos priepuoliu. Dėl to neurologai visada atlieka tyrimus, kad atmestų arba patvirtintų smegenų auglio galimybę. Dideli navikai gali ilgai augti „nebyliose“ smegenų zonose ir tik vėliau, pradėję spausti smegenis ir trikdyti kraujotaką bei smegenų skysčio nutekėjimą, sukelti galvos skausmus, pykinimą ir vėmimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tik apie 1 procentą galvos skausmų sukelia pirminis smegenų auglys.
Ligos simptomatika taip pat priklauso nuo to, kurioje smegenų skiltyje atsiranda navikas:
- **Kaktinės skiltys:** atsakingos už protinę veiklą. Jose atsiradęs navikas gali sukelti suvokimo funkcijos, atminties, dubens organų funkcijos sutrikimus, šlapimo nelaikymą, orientacijos sutrikimus ar net charakterio pokyčius.
- **Smilkininės skiltys:** navikai dažniausiai pasireiškia smilkininės srities epilepsijos priepuoliais. Būna įvairių epilepsijos rūšių, ne tik traukuliai, bet ir trumpalaikiai „atsijungimo“ priepuoliai. Gali pasireikšti uoslės haliucinacijos (įkyrūs, neegzistuojantys kvapai) ar girdimi garsai, kurių nėra.
- **Momeninės skiltys:** navikai gali pasireikšti skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir trimatės erdvės suvokimo sutrikimais.
- **Pakaušinės skiltys:** navikai gali sukelti mirgėjimą akyse, regos ar akipločio sutrikimus.
- **Smegenų kamienas:** navikai, dažniau pasitaikantys tarp vaikų, pasireiškia akies judesius įnervuojančių nervų sutrikimais. Atsiranda dvejinimasis akyse, akių nukrypimas į vieną ar kitą pusę, springimas.
Simptomatikai didelės įtakos turi ir naviko piktybiškumas. Kuo agresyvesnis navikas, tuo sparčiau jis auga ir tuo greičiau progresuoja neurologinė simptomatika.
Pažangi Smegenų Vėžio Diagnostika ir Gydymas
Smegenų navikas nustatomas atliekant kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą. Tačiau tikslesnei diagnostikai ir pasirengimui operaciniam gydymui atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Tai daug informatyvesnis metodas, padedantis atskirti naviką nuo aplinkinės smegenų reakcijos (paburkimų) ir prognozuoti naviko plitimo kryptį. Magnetinė spektroskopija yra papildomas metodas, leidžiantis išsiaiškinti, ar galvoje išties yra navikas, ar smegenų uždegimas.
Ne visada įmanoma atlikti radikalią naviko operaciją. Pasitaiko atvejų, kai navikas yra funkciškai aktyviame pusrutulyje ar apima gilumines smegenų struktūras, o visiškas pašalinimas gali sukelti grubius neurologinius sutrikimus. Tokiais atvejais atliekama stereotaksinė biopsija – per mažą skylutę paimamas naviko audinio pavyzdys. Tai leidžia nustatyti ląstelių tipą ir dauginimosi greitį, parinkti tinkamiausią tolesnį gydymą, pavyzdžiui, spindulinę terapiją ar chemoterapiją. Praktiškai visi augliai yra vienaip ar kitaip operuojami – vieni pašalinami radikaliai, kitiems atliekama biopsija, siekiant parinkti efektyviausią papildomą gydymą.
Pandemijos laikotarpis smegenų navikų diagnostikai ir pagalbai neturėjo didelės įtakos, nes navikai laukti negali – jiems pagalba teikiama skubos tvarka. Galėjo būti tik nežymių spindulinio gydymo nukėlimų, tačiau tai neturėjo esminės įtakos ligonių išeitims ar gydymo kokybei.
Išgyvenamumo Rodikliai: Viltis ir Realybė
Išgyvenamumo rodikliai labai priklauso nuo naviko rūšies ir jo piktybiškumo laipsnio. Be aiškių ribų augantys navikai skirstomi į keturis laipsnius: gerybinius, pusiau gerybinius, pusiau piktybinius ir piktybinius. Naviko laipsnį nustato patologai, tyrinėdami ląstelių branduolius, jų gebėjimą daugintis, patologinių kraujagyslių ir irimo vietų skaičių.
Gerybinės ar pusiau gerybinės formos navikais sergantys žmonės išgyvena pakankamai ilgai, neretai net 20 ir daugiau metų. Pusiau piktybinių navikų atveju išgyvenamumo rodikliai mažesni, siekiantys maždaug 7 metus. O kalbant apie pačius agresyviausius auglius, vadinamąsias blastomas, Lietuvoje ir pasaulyje apie 70 procentų pacientų išgyvena vienerius metus, tačiau yra ir tokių, kurie su šia diagnoze gyvena 2, 3 ar net 5 metus. Nuolatinis mokslas ir medicina siekia pagerinti šiuos rodiklius, teikdami viltį pacientams ir jų artimiesiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.