Daugelis žmonių, bandydami atsisakyti rūkymo, susiduria su dideliais iššūkiais. Statistika negailestinga: net 70 procentų bandžiusiųjų mesti rūkyti sugrįžta prie šio žalingo įpročio per vienerius metus. Nikotinas, psichoaktyvioji medžiaga, veikianti galvos smegenis, sukelia stiprią priklausomybę, dėl kurios diena be cigaretės gali tapti tikra kančia. Metimo procesą dažnai lydi dirglumas, nuovargis, galvos skausmas, nemiga, virškinimo sutrikimai, padidėjęs prakaitavimas, kosulys, sunku susikaupti ir net depresija ar padidėjęs apetitas. Tačiau medikai siūlo įvairias pagalbos priemones – nuo vaistų ir nikotino pleistrų iki nemedicininių būdų, padedančių užmiršti cigaretės skonį.
Rūkymo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje
Rūkymo paplitimas Lietuvoje kelia susirūpinimą. Nors tikslių duomenų, kada jauniausi šalies gyventojai pradeda rūkyti, nėra, mokslininkai pastebi, kad šis įprotis vilioja vis jaunesnius. 2020 metais Lietuvoje rūkė net 45 procentai vyrų, o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje, lyginant su 6 procentais Švedijoje ar 15 procentų Danijoje. Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Everatt pabrėžia, kad daugelyje Europos šalių rūkančių vyrų skaičius mažėja, o Lietuvoje jis padaugėjo. Šis įprotis yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl mūsų šalyje tiek daug vyrų miršta nuo plaučių vėžio.
Nors moterų rūkymo tendencijos Lietuvoje yra mažesnės, palyginti su kitomis Europos šalimis (14 procentų Lietuvoje, lyginant su 32 procentais Kroatijoje ar 27 procentais Ispanijoje), stebimas nuolatinis didėjimas. Daktarė Rūta Everatt pažymi, kad tabako epidemija, anksčiau labiausiai paplitusi JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, dabar plinta ir kitose šalyse. Vakarų Europoje efektyvios prevencijos programos padėjo sustabdyti šią epidemiją ir sumažinti sergamumą plaučių vėžiu. Deja, Rytų Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, tabako epidemija išplito vėliau, o sergamumo ir mirštamumo rodikliai piką pasiekė neseniai.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau moterų pradeda rūkyti, dėl ko ši liga joms diagnozuojama vis jaunesniame amžiuje.
Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas: ar jie saugūs?
Paklausta apie elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako poveikį sveikatai, daktarė Rūta Everatt teigia: „Elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako produktų naudojimas – nauja mada, sparčiai plintanti tiek JAV, tiek Europoje.” Elektroninėse cigaretėse esančiame tirpale yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir įvairių skonių priedų. Nors jose nėra tabako lapų, įkvepiamame aerozolyje randama cheminių medžiagų, susidariusių iš tirpalų. Nors kenksmingų cheminių medžiagų kiekiai gali būti mažesni nei įprastose cigaretėse, tai nereiškia, kad šie produktai yra saugesni. Jose yra tų pačių kenksmingų medžiagų kaip ir įprastose cigaretėse, be to, ir kitų, kurių tradiciniame tabake nėra.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ypač jauni žmonės, išbandę elektronines cigaretes, dažniau pradeda nuolat rūkyti įprastas cigaretes. Rūkymo pradžią lemia įvairūs veiksniai, įskaitant reklamą ir psichologines priežastis, skatinančias paauglius išbandyti naujus produktus. Daktarė Everatt pabrėžia, kad diskusijos apie ilgalaikį šių produktų poveikį ir veiksmingumą metant rūkyti vis dar tebevyksta, trūksta didelės apimties mokslinių tyrimų su ilgu stebėjimo laikotarpiu. „Iki šiol nėra moksliškai patvirtintų pakaitalų, kurie galėtų būti vertinami kaip mažinantys žalą”, – teigia epidemiologė.
„Nesvarbu, ar tabako produktai yra kaitinami elektroniniu būdu, ar liepsna, juose yra nikotino. Ši cheminė medžiaga sukelia stiprią priklausomybę”, – pabrėžia R. Everatt. Nikotinas gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims, kurios formuojasi iki 25 metų, paveikdamas dėmesį, mokymąsi, nuotaiką ir impulsų kontrolę. Kuo anksčiau paaugliai pradeda rūkyti, tuo didesnis pavojus tapti priklausomiems ir nuo kitų psichoaktyviųjų medžiagų ar vaistų. Nėra moksliškai įrodyta, kad kaitinamojo tabako produktai padeda mesti rūkyti, todėl specialistė pataria visiems nesusigundyti cigarete.
Lietuva naujų tabako produktų vartojimo srityje taip pat išsiskiria. Elektronines cigaretes yra bandę vartoti 16 proc. gyventojų (ES – 14 proc.), o kaitinamojo tabako produktus – 10 proc. (ES – 6 proc.). Lietuvoje šiais produktais labiau domisi vyrai ir jaunesni asmenys iki 40 metų. Pavyzdžiui, 15–24 metų amžiaus grupėje elektronines cigaretes vartojo 37 proc. gyventojų, o kaitinamojo tabako produktus – 25 proc., kai ES vidurkiai yra atitinkamai 25 proc. ir 11 proc.
Rūkymas ir agresyvus plaučių vėžys: mokslo įrodymai
Rūkymas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios plaučiuose išsivysto piktybinė liga. Moksliniai duomenys rodo, kad 27 procentai visų vėžio atvejų yra susiję su tabako vartojimu. Tabako dūmuose aptinkama daugiau nei 5 tūkstančiai cheminių junginių, iš kurių daugiau nei 70 yra kancerogeniniai. Tarp jų – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, toksiniai metalai ir nuodingosios dujos, galinčios sukelti lėtinį uždegimą ir kvėpavimo takų epitelio pažeidimus.
Mokslininkų apskaičiavimu, rūkantiesiems pavojus sirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnis nei niekada nerūkusiems. Plaučių vėžys neišsivysto per vieną dieną; nuo rūkymo pradžios iki ligos požymių atsiradimo gali praeiti 20–40 metų. Kuo jaunesnis žmogus pradeda rūkyti ir kuo ilgesnė rūkymo trukmė, tuo didesnė rizika susirgti. Įdomu tai, kad rūkymo trukmė labiau didina vėžio riziką nei kasdien surūkomų cigarečių skaičius. Pavyzdžiui, didesnė žala yra rūkyti 20 metų po 10 cigarečių per dieną nei 10 metų – po 20 cigarečių kasdien.
Pagalba ir motyvacija metant rūkyti
Niekada nevėlu išsižadėti žalingo įpročio. Net jei nepavyksta mesti rūkyti iškart, pirmasis žingsnis – stengtis kuo rečiau užtraukti cigaretę. Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, todėl metimas rūkyti yra ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar net metus. Sėkmės raktas glūdi keliuose esminiuose veiksniuose:
- Noras mesti rūkyti: norinčiam padeda visi būdai, nenorinčiam – joks.
- Aiškūs motyvai: sveikatos gerinimas (nerūkantys gyvena ilgiau), pinigų taupymas, geras pavyzdys aplinkiniams, estetiniai pokyčiai (dingsta nemalonus kvapas, gerėja odos būklė), ekologinė nauda ir psichologinis savivertės ugdymas.
- Žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją: užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors čiulpimas ar kramtymas, vandens gėrimas, atsipalaidavimo pratimai.
- Aplinkinių parama: lengviau mesti kartu su artimaisiais. Svarbu paprašyti, kad aplinkiniai būtų kantrūs, suprastų sunkumus ir nerūkytų metančiojo akivaizdoje.
Svetainėje, kurioje teikiama pagalba norintiems mesti rūkyti, pabrėžiama, kad kiekvienas bandymas yra žingsnis link užsibrėžto tikslo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.