Klausa – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, leidžiantis pilnavertiškai bendrauti, mokytis ir mėgautis gyvenimo garsais. Tačiau vis daugiau žmonių susiduria su klausos sutrikimais, kurie smarkiai paveikia jų gyvenimo kokybę. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad milijardui 12–35 metų amžiaus asmenų gresia klausos praradimas dėl žalingo triukšmo poveikio. Nors ši problema globali, ji aktuali ir Lietuvai.
Apie klausos svarbą, galimas problemas ir efektyvius apsaugos būdus pasakoja vaistininkė Laura Mockutė ir otorinolaringologė Vija Vainutienė.
Pirmieji klausos sutrikimų signalai: kada kreiptis į specialistą?
Vaistininkės L. Mockutės teigimu, itin svarbu atpažinti pirmuosius klausos sutrikimų simptomus ir nedelsiant kreiptis į otorinolaringologą. Ankstyva diagnozė ir savalaikis gydymas gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių. Pagrindiniai pavojaus ženklai yra galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ausų skausmas, ūžesys, spengimas ausyse ir akivaizdžiai suprastėjusi klausa.
Gydytoja V. Vainutienė priduria, kad pacientai dažnai pastebi sunkumų dalyvaujant pokalbyje su keliais žmonėmis, jiems tenka prašyti pašnekovų pakartoti ištartus žodžius arba dažniau stebėti kalbančiojo lūpas. Šie požymiai rodo, kad klausos funkcija jau yra paveikta.
Kokie veiksniai griauna mūsų klausą?
Klausos kokybę gali pabloginti įvairios priežastys. Otorinolaringologė V. Vainutienė mini uždegimines ausų ligas, traumas, įgimtas būkles ar paveldimus genetinius veiksnius. Taip pat svarbią įtaką turi gyvenimo būdas: netinkama mityba, žalingi įpročiai, stresas, padidėjęs kraujospūdis ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Vis dėlto, didžiausiu rizikos veiksniu ekspertai vieningai įvardija triukšmą, kuriam jauni žmonės yra ypač jautrūs. Dažnas ir netaisyklingas ausinukų naudojimas, lankymasis triukšminguose renginiuose, tokiuose kaip klubai ar koncertai, gali negrįžtamai pažeisti klausą. Suaugusiesiems klausos problemos dažnai pasireiškia dėl natūralaus senėjimo proceso – su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo arba senatvinio prikurtimo.
Klausos sutrikimai skirstomi į du tipus: garsą pravedančios arba garsą suvokiančios sistemos pažaidas.
Garsui praeiti gali trukdyti svetimkūnis ausies landoje, sieros kamštis, vidurinės ausies uždegimai ar ausies būgnelio defektas. Garsui suvokti trukdo pažeistas vidinės ausies ar klausos nervas.
Delsimo pasekmės: nuo prastos nuotaikos iki rimtų ligų
Nors kai kurie žmonės, išgirdę diagnozę, aktyviai ieško pagalbos ir įsigyja klausos aparatus, daugelis linkę ignoruoti problemą. Ypač ryški tendencija tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie į specialistus kreipiasi tik stipriai nusilpus klausai ir dažnai tik paraginti artimųjų. Vidutiniškai delsiama 7–10 metų, o tai yra per ilgas laiko tarpas, per kurį prarandama galimybė išgirsti daugybę gyvenimo garsų, ir smarkiai nukenčia gyvenimo kokybė.
„Laiku nesikreipiant pagalbos, negydomas klausos sutrikimas progresuoja ir gali turėti įtakos psichologinių problemų vystymuisi. Negalėjimas išgirsti ilgainiui pradeda žmogų varginti, jis tampa uždaresnis, o tai apsunkina santykius su aplinkiniais. Pastebėta, jog vyresniems asmenims, kurių klausa sutrikusi, greičiau silpsta atmintis, dažniau diagnozuojama demencija ir depresija“, – perspėja gydytoja V. Vainutienė.
Nustatyta, jog trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi pablogėjusia klausa. Tačiau svarbu pabrėžti, kad klausos problemos būdingos ne tik senjorams. Dalis jaunų pacientų susiduria su jomis vaikystėje ar paauglystėje. Nediagnozuotas klausos sutrikimas daro neigiamą poveikį vaikų rezultatams ugdymo įstaigoje ir elgsenai, todėl neretai tokiems vaikams reikalinga papildoma pagalba mokantis.
Kaip apsaugoti klausą ir išsaugoti gyvenimo džiaugsmą?
Vaistininkė L. Mockutė pabrėžia, kad klausos apsauga prasideda nuo paprastų dalykų: reguliarios ausų higienos ir stengimosi išvengti triukšmingos aplinkos. Ne mažiau svarbu leisti ausims pailsėti ir mėgautis tyla, atsakingiau rinktis laisvalaikio veiklas. Rekomenduojama vengti šaudymo, nardymo ar motociklizmo ir kitų pramogų, galinčių sukelti ausų traumas.
Svarbiausia – riboti garso intensyvumą (decibelus). Yra sukurta specialių mobiliesiems telefonams skirtų programėlių, kurias naudojant galima pamatuoti esamą triukšmo lygį ir taip kontroliuoti poveikį klausai. Be to, kai kurios vaistinės ir partneriai suteikia galimybę pasitikrinti klausą savarankiškai. Lietuvoje taip pat egzistuoja galimybės gauti kompensaciją už pažangesnius klausos aparatus, kurie pagerina gyvenimo kokybę.
Kaip ir visose su sveikata susijusiose situacijose, itin svarbi sveika gyvensena ir subalansuota mityba. Folatai (folio rūgštis arba vitaminas B9) padeda mažinti spengimą ausyse. Cinkas, pasižymintis antivirusinėmis ir uždegimus slopinančiomis savybėmis, ypač naudingas staigiam klausos pablogėjimui gydyti. Klausai naudingas ir astaksantinas – stiprus natūralus antioksidantas, kurio gausu mikrodumbliais mintančiuose jūros gyvūnuose, pavyzdžiui, lašišoje ir vėžiagyviuose.
Rūpinkitės savo klausa – tai investicija į pilnavertį ir kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.