Gimdos kaklelio vėžys – grėsminga liga, kurios atsiradimą dažniausiai nulemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Remiantis ŽPV informacijos centro duomenimis, iš daugiau nei 200 viruso tipų, pavojingiausi yra 16 ir 18 tipai, kurie sukelia per 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Lietuvoje užsikrėtus ŽPV, susirgti gimdos kaklelio vėžiu rizikuoja beveik 1,3 mln. moterų.
Tačiau kovoje su šiuo virusu įvyko esminių pokyčių: nuo šių metų vasario 1-osios 11-mečiams ir šio amžiaus dar sulauksiantiems vaikams nemokamai skiepijama devyniavalentė ŽPV vakcina. Ši vakcina, priešingai nei iki šiol tik mergaitėms kompensuota dvivalentė, saugo net nuo 9 viruso tipų, galinčių sukelti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus bei lytinių organų karpas abiem lytims. Tai žymi didelį žingsnį į priekį užtikrinant platesnę apsaugą nuo šio klastingo viruso.
Platesnė apsauga su devyniavalente vakcina
Viena pagrindinių imunoprofilaktikos programos atnaujinimo iniciatorių, šeimos gydytoja Toma Kundrotė, pabrėžia, kad dvivalentė vakcina efektyviai saugojo nuo dviejų agresyviausių ŽPV tipų ir buvo kompensuojama tik mergaitėms. Tačiau, pasak gydytojos, tarp kelių šimtų ŽPV tipų, ikivėžinius ir vėžinius susirgimus sąlygoja daug daugiau – net 14 patvirtintų viruso tipų, kurie kelia pavojų abiem lytims.
„Gydytojai savo pacientams visada nori tik geriausio: jais pasirūpinti, apsaugoti nuo kuo daugiau grėsmių. Todėl labai džiugu, kad jau galime pasiūlyti didžiausią apsaugą nuo ŽPV sukeliamų susirgimų, mat vakcina apsaugo nuo 7 skirtingų onkogeninių ŽPV tipų ir 2 lyties organų karpas sukeliančių viruso tipų. Taip pacientai išvengs ne tik sveikatos problemų, bet ir su jomis susijusio psichologinio diskomforto, emocinių iššūkių ar netgi seksualinių trikdžių“, – priduria šeimos gydytoja T. Kundrotė.
Lietuvos situacija ir asmeninės patirtys
Šeimos gydytoja T. Kundrotė atkreipia dėmesį, kad, remiantis statistika, Lietuva yra ketvirta Europoje pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, o kitos ŽPV sukeltos onkologinės ligos taip pat neatsilieka.
Anot jos, Europos kontekste Lietuva atrodo prastai – daug diagnozuojame, bet nepakankamai skiepijame. Dėl to ir moterų, turinčių bei nešiojančių kitus ŽPV tipus, yra atitinkamai daugiau.
T. Kundrotė pasidalijo ir asmenine patirtimi: „Lietuvoje yra moterų, kurios nebūtinai turi du agresyviausius ŽPV tipus, tačiau yra kitų tipų nešiotojos ar patiria gimdos kaklelio pakitimus. Man pačiai buvo rastas 58 ŽPV viruso tipas bei ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai, tad teko patirti gana nemalonius gydymo procesus.“
Gydytoja, norėdama suteikti sau geriausią apsaugą ir išvengti atkryčių, nusprendė pasiskiepyti devyniavalente vakcina, kuri apsaugo ir nuo jos turėto viruso tipo. Ji įsitikinusi, kad prevencija svarbi net ir nustačius tam tikrą ŽPV tipą, kadangi virusas nebepažeis sveikųjų ląstelių, o pakitusios ląstelės nebesidaugins organizme.
„Kadangi esu trijų vaikų mama, rūpinuosi, kad ne tik man, bet ir jiems negrėstų viruso keliami pavojai. Greitu metu vienai iš atžalų sueis 11 metų, tad laukiu, kol galėsime pasinaudoti šia naujai kompensuojama vakcina“, – išgyvenimais dalijasi T. Kundrotė.
Žingsniai saugesnės visuomenės link
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė, paaiškina, jog vakcinacija nuo ŽPV yra vienas iš strateginių žingsnių, siekiant sumažinti skirtingų viruso tipų sukeliamų ligų dažnį. Anot jos, prioritetine grupe vakcinacijai vis dar išlieka mergaitės, kadangi gimdos kaklelio vėžį, lyginant su kitomis anatominėmis sritimis, ŽPV sukelia dažniausiai.
„Visgi sprendimas nuo ŽPV nemokamai skiepyti ir berniukus padės ne tik mažinti viruso cirkuliaciją visuomenėje, bet ir patiems berniukams ateityje išvengti įvairių lokalizacijų ikivėžinių ir vėžinių susirgimų. ŽPV viruso plitimas mažėtų itin sparčiai, jei būtų skiepijamas pakankamas skaičius paauglių. Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas yra iki 2030 metų pasiekti, kad nuo ŽPV būtų skiepijama 90 proc. tikslinės grupės mergaičių iki 15 metų“, – sako doc. dr. K. Jarienė.
Vakcinacijos efektyvumas ir rekomendacijos
Gydytoja Kristina Jarienė paaiškina, kad vakcinacija jauname amžiuje yra efektyviausia, nes vakcinos dozių reikia mažiau, o imuninis atsakas būna geriausias. Idealu, jei skiepijama dar iki kontakto su virusu, t. y. iki pirmųjų lytinių santykių. Nuo 15 metų amžiaus, norint pasiekti tokį patį imunizacijos lygį, reikalingas didesnis vakcinos dozių skaičius.
„Tose šalyse, kur vakcinacija nuo ŽPV pradėta dar prieš daugiau nei 15 metų, jau stebimas ženklus ŽPV infekcijos dažnio ir ikivėžinių ligų bei karpų, kurias sukelia ŽPV, mažėjimas. Danija, Suomija, Švedija bei JAV jau pateikė ir apskaičiuotą gimdos kaklelio vėžio mažėjimo tendenciją“, – teigia ginekologė.
Norint pasiekti tokius rodiklius Lietuvoje, pasak K. Jarienės, reikia dar daug nuveikti tiek kalbant apie vakcinaciją, tiek apie profilaktinius vizitus bei programas. Tačiau atnaujinta imunoprofilaktikos programa jau suteikia vilčių, kad ilgainiui visuomenė galės jaustis ramiau ir saugiau.
ŽPV vakcinos veiksmingumas ir saugumas pagrįstas ilgalaikiais klinikiniais tyrimais. Vakcinos nuo ŽPV yra skirtos vaikams bei paaugliams nuo 9 metų ir suaugusiesiems asmenims. Vakcinos dozavimo schemų yra keletas: 9–14 metų amžiaus vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės, o paaugliams nuo 15 metų amžiaus bei suaugusiems – trys vakcinos dozės. Net jei ŽPV jau yra nustatytas, tai nereiškia, kad negalima skiepytis. ŽPV vakcina nėra skirta jau organizme aptikto ŽPV infekcijos ar ŽPV sukeltų ligų gydymui, tačiau gali sumažinti naujų ŽPV infekcijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.