Daugelis iš mūsų, ieškodami patarimų sveikesnei mitybai ar norėdami pakeisti savo gyvenimo būdą, susiduriame su įvairiais specialistais. Tačiau ar kada susimąstėte, kuo skiriasi dietologas, dietistas ar mitybos specialistas? Šios sąvokos dažnai painiojamos, o neteisingas pasirinkimas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai.
Dažnai socialiniuose tinkluose ar kitose platformose gausu mitybos patarimų, tačiau retas kuris atkreipia dėmesį, kas tuos patarimus dalija. Gydytoja dietologė Vitalija Polevoda pabrėžia, kad visuomenėje trūksta aiškumo dėl šių skirtingų profesijų. Anot jos, egzistuoja nemažai asmenų, kurie, neturėdami medicininio išsilavinimo, aktyviai dalina mitybos rekomendacijas ir net imasi konsultuoti žmones. Tad kyla esminis klausimas: kieno patarimais verta pasitikėti ir kuris specialistas iš tiesų turi teisę teikti kvalifikuotą pagalbą?
Kuo skiriasi specialistai?
Pasak medikės, gydytojas dietologas – tai yra aukščiausio lygio medicinos specialistas mitybos srityje. Jis yra toks pat medicinos gydytojas, kaip ir kitų sričių gydytojai, baigęs ilgas, šešerių metų trukmės medicinos magistro studijas ir įgijęs medicinos gydytojo licenciją. Po to seka rezidentūra, kurios metu specializuojamasi mitybos medicinoje. Dietologas turi teisę diagnozuoti su mityba susijusias ligas, sudaryti gydymo planus ir skirti medicininę mitybą, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, ligas ir kitus individualius poreikius. Jo konsultacija yra ypač svarbi sergant lėtinėmis ligomis, virškinimo trakto sutrikimais, diabetu ar esant kitoms rimtoms sveikatos problemoms.
Tuo tarpu dietistas – tai asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą dietetikos srityje. Jo žinios apima maisto produktų sudėtį, maistinių medžiagų poveikį organizmui, sveikos mitybos principus. Dietistai dažnai dirba ligoninėse, slaugos namuose, mokyklose, kur sudaro subalansuotus valgiaraščius, konsultuoja pacientus apie sveiką mitybą ir padeda spręsti nesudėtingas mitybos problemas. Nors dietistas turi gilias mitybos žinias, jis nėra medicinos gydytojas ir neturi teisės diagnozuoti ligų ar skirti medikamentinio gydymo.
Jų kompetencija apima bendrosios sveikos mitybos principų taikymą ir rekomendacijas, skirtas gerinti bendrą savijautą, bet ne konkrečių ligų gydymą mityba.Mitybos specialistas – tai plačiausia ir neapibrėžčiausia sąvoka. Šis terminas gali apimti labai įvairių išsilavinimų žmones: nuo baigusių trumpus kursus iki asmenų, besidominčių mityba savarankiškai. Šio titulo savininkas gali būti ir sporto treneris, ir maisto tinklaraštininkas, ir asmuo, turintis patirties asmeninėje mitybos kelionėje. Nors kai kurie mitybos specialistai gali turėti vertingų žinių ir patirties, svarbu atkreipti dėmesį, kad jie dažniausiai neturi nei medicininio išsilavinimo, nei licencijos teikti medicinines konsultacijas. Jų patarimai gali būti naudingi bendrai sveikatingumo gerinimui ar siekiant estetinių tikslų, tačiau, susidūrus su rimtesnėmis sveikatos problemomis ar ligomis, reikėtų kreiptis į gydytoją dietologą.
Kam patikėti savo sveikatą?
Renkantis mitybos specialistą, svarbiausia yra atkreipti dėmesį į jo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Jei turite konkrečių sveikatos problemų, lėtinių ligų ar jums reikalinga individualizuota, mediciniškai pagrįsta mitybos korekcija, visada rinkitės gydytoją dietologą. Tik jis turi pakankamai žinių ir teisinę teisę teikti gydomąsias mitybos rekomendacijas. Jei tiesiog norite pagerinti savo mitybos įpročius, sužinoti apie subalansuotą mitybą ar jums reikalinga pagalba sudarant valgiaraštį, o rimtų sveikatos sutrikimų neturite, galite kreiptis į dietistą. Tuo tarpu „mitybos specialistų“ patarimus vertėtų vertinti kritiškai ir jais pasikliauti tik tuomet, kai jie skirti bendram sveikatingumui palaikyti, o ne ligoms gydyti.
Atminkite, kad jūsų sveikata yra didžiausias turtas. Pasirinkite profesionalus atsakingai ir nepasikliaukite nepatikrintais šaltiniais, ypač kai kalbama apie jūsų organizmo gerovę.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




