Nors medicina sparčiai žengia į priekį, daugelis visuomenės narių vis dar gyvena apgaulingose iliuzijose apie rimtas sveikatos problemas. Pasaulio Alzheimerio ligos asociacijas vienijančios organizacijos „Alzheimer‘s Disease International“ (ADI) paskelbta ataskaita „Požiūrio į demenciją pokyčiai 2024“ atskleidė šokiruojančią tiesą: net 80 procentų visuomenės klaidingai mano, kad demencija yra įprasto senėjimo dalis, o ne sudėtinga sveikatos būklė.
Šis gilus nesusipratimas turi skaudžių pasekmių. Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė pabrėžia, kad „šis klaidingas požiūris į demenciją kelia didelį susirūpinimą ypač dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų neinformuotumo, nes to pasekmė – atidėta diagnozė ir apribota prieiga prie tinkamo gydymo, priežiūros ir paramos.“ Anot jos, „tokio požiūrio paplitimas šiandien, kai mokslo srityje aktyviai vystomi nauji būklės progresavimą siekiantys paveikti gydymo ir pažangūs diagnozavimo būdai, yra šokiruojantis.“
Demencija – liga, ne natūralus senėjimas
Ieva Petkutė griežtai tvirtina, kad „būtina, jog asmens sveikatos priežiūros specialistai geriau suprastų, jog demencija yra sveikatos būklė, kurią sukelia daugybė ligų, kurių dažniausia – Alzheimerio liga. Tik didinant specialistų informuotumą galime pasiekti, kad būklė būtų sparčiau diagnozuojama, būtų atvertos galimybės asmeniui gauti gydymo ir priežiūros paslaugas bei paramą, kuri sudarytų sąlygas žmonėms ilgiau likti aktyviems, ilgiau dirbti, gyventi savo namuose ir bendruomenėje.”
Švietimo trūkumas ir klaidingos nuostatos apie demenciją ne tik stabdo efektyvią pagalbą, bet ir gilina problemą. Daugelis, patirdami pirmuosius simptomus, juos nurašo „senatvei“ ir delsia kreiptis pagalbos, o tai ligos atveju yra ypač pavojinga.
Stigma: tyli kančia ir delsiama pagalba
ADI ataskaita atskleidžia, kad visuomenėje paplitusios klaidingos su demencija susijusios stigmos sukelia milžinišką žalą. Net 88 procentai žmonių, turinčių demenciją, nurodė, kad jie patyrė stigmą.
Šios neigiamos nuostatos turi įtakos ne tik sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems, slaugytojams.
„Turėjau 10 metų įtikinėti sveikatos priežiūros specialistus, kad mano vyrui kažkas ne taip. Į mano kreipimąsi nebuvo žiūrima rimtai… Diagnozavimas užtruko nedovanotinai ilgai,“ – savo skaudžia patirtimi dalijasi Vida Stokienė, globojanti savo vyrą. – „Adekvatus požiūris ir laiku gauta diagnozė būtų leidusi imtis veiksmų pažinti būklę, geriau suprasti ne vien, kaip padėti mano vyrui, bet kaip stiprinti jo sveikatą ir lėtinti ligos progresavimą.“
V. Stokienės pasakojimas atspindi ataskaitoje pateiktus liudijimus, kuriuose 24 ekspertai iš viso pasaulio aprašo problemas, susijusias su požiūriu į demenciją, ir stigmos atvejų tyrimus. Ataskaita aiškiai rodo, kokią neigiamą įtaką klaidingos nuostatos daro asmens galimybėms gauti pagalbą laiku.
„Tikėtina klaidingų nuostatų priežastis Lietuvoje – nepakankamas arba nekokybiškas ugdymas apie demenciją. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad to pasekmė – atidėta, neteisinga diagnozė arba, apskritai, jos nebuvimas,” – teigia I. Petkutė.
Izoliacija: skaudžios stigmos pasekmės
Didelė stigma neišvengiamai veda prie izoliacijos. Ataskaita atkreipia dėmesį, kad žmonės, sergantys demencija, vis labiau izoliuojasi nuo visuomenės, o didelę atskirtį patiria tiek patys asmenys, tiek jų artimieji.
Tyrimo duomenys iškalbingi: „31 proc. apklaustų demenciją turinčių asmenų nurodo, kad vengia dalyvauti visuomenėje dėl jaučiamos baimės ir nepriėmimo visuomenėje. Net 47 proc. nurodė vengiantys lankyti draugus ir artimuosius, 43 proc. – nustojo kviesti žmones į svečius.“ Tai ne tik skaičiai, tai skaudžios asmeninės istorijos.
Žaneta Janonienė, globojanti mamą, patvirtina šią realybę: „Globojančių gyvenimas labai pasikeičia, o aplinkoje atsiranda baimė ir nenoras žinoti, kaip yra sunku. Yra paprasčiau atsiriboti, kad tavęs tai neliečia.“
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pabrėžia: „Mes žinome, kad socialinė izoliacija yra rizikos veiksnys, didinantis demencijos riziką ir socialinė izoliacija gali neigiamai veikti patiriamus simptomus, asmenų psichikos sveikatą. Tad paplitusi stigma kelia didelį susirūpinimą.“
Siekiant efektyviau kovoti su demencija, būtina keisti visuomenės požiūrį, didinti informuotumą ir užtikrinti laiku teikiamą pagalbą bei paramą sergantiesiems ir jų artimiesiems. Tik taip galime nutraukti stigmos ir izoliacijos ratą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.