Kava ir arbata – du populiariausi gėrimai pasaulyje, be kurių daugelis neįsivaizduoja savo dienos pradžios ar atokvėpio akimirkos. Tačiau ar kada susimąstėte, kuris iš jų yra naudingesnis jūsų sveikatai? Dietologė ir mitybos specialistė Ilana Muhlstein teigia, kad abiejų gėrimų nauda priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip rūšis, auginimo būdas, paruošimas ir suvartojamas kiekis. Panagrinėkime detaliau, kokią įtaką šie gėrimai daro mūsų organizmui.
Kavos nauda sveikatai ir kognityvinės funkcijos
Kavos vartojimas jau seniai siejamas su įvairiais sveikatos privalumais. Ilana Muhlstein pabrėžia, kad kava padeda mažinti uždegimus ir palaikyti širdies bei žarnyno sveikatą.
„Kavoje yra kofeino, kuris, kaip įrodyta, padeda geriau sutelkti dėmesį ir pagerinti kognityvines funkcijas“, – sako I. Muhlstein. Be to, kavos gėrimas yra susijęs su mažesne širdies ligų ir diabeto rizika. Tyrimai, paskelbti „American Journal of Clinical Nutrition“, parodė, kad reguliarus kavos vartojimas mažina koronarinės širdies ligos riziką, o „Diabetes Care“ publikuota metaanalizė susiejo saikingą kavos vartojimą su mažesne 2 tipo diabeto rizika.
Arbatos privalumai ir vėžio prevencija
Arbata taip pat yra vertinamas gėrimas dėl savo teigiamo poveikio sveikatai. Ji plačiai tiriama dėl sąsajų su širdies ligų rizikos mažinimu. Tyrimų metaanalizė, paskelbta „American Journal of Clinical Nutrition“, patvirtino, kad arbatos vartojimas susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Be to, arbata aktyviai tyrinėjama dėl jos ryšio su mažesne vėžio rizika. Žurnale „Cancer Epidemiology, Biomarkers & Prevention“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad arbatos vartojimas siejamas su mažesne tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant kiaušidžių ir krūties vėžį, rizika.
Kofeinas: kavos ir arbatos skirtumai
Tiek kavoje, tiek arbatoje yra kofeino, tačiau jo kiekis gerokai skiriasi. Maždaug 240 ml kavos puodelyje yra apie 95 miligramai kofeino.
Tuo tarpu tokiame pat juodosios arbatos puodelyje rasite apie 50 miligramų kofeino, o žaliojoje arbatoje – maždaug 30 miligramų. Tai reiškia, kad kavoje yra dvigubai daugiau kofeino nei juodojoje arbatoje ir daugiau nei tris kartus daugiau nei žaliojoje arbatoje.
Arbatos galia sutelkti dėmesį ir jos antioksidantai
„Nors arbatoje taip pat yra kofeino ir įrodyta, kad jis gerina pažintines funkcijas bei budrumą, tačiau, pridėjus teanino, aminorūgšties, arbata papildomai mažina stresą“, – aiškina I. Muhlstein. Jei ruošiatės pradėti svarbų projektą ar jums reikia maksimaliai sukaupti dėmesį, juodoji arba žalioji arbata gali tapti idealia pagalba.
„Žalioji arbata yra vienas turtingiausių galingų antioksidantų, vadinamų polifenoliais, šaltinių, kurie, kaip įrodyta, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių riziką“, – teigia I. Muhlstein. Tiems, kurie yra jautrūs kofeinui, bet vis tiek nori mėgautis arbatos teikiama nauda, galima rinktis žaliąją arbatą be kofeino arba žolelių arbatas.
Kai kofeino per daug: šalutinis poveikis ir patarimai
Svarbu atkreipti dėmesį į suvartojamą kofeino kiekį, kadangi jo perdozavimas gali turėti neigiamų pasekmių. „Per didelis kofeino kiekis kavoje gali sukelti padidėjusį nerimą, nemigą, padidėjusį širdies ritmą ir kraujospūdį“, – perspėja I. Muhlstein. Kava taip pat yra rūgštinė, todėl jos reikėtų vengti daugeliui žmonių, kurie patiria rūgšties refliuksą ir virškinamojo trakto problemų.
Kad gėrimai būtų kuo naudingesni, geriausia rinktis kavą ar arbatą be aromatinių priedų ar saldiklių, kurie gali sukelti staigų cukraus kiekio šuolį ir vėliau kitas nemalonias pasekmes. „Jei norite pasaldinti kavą ar arbatą, atsižvelgdami į porcijas, galite naudoti ir natūralius saldiklius, pavyzdžiui, medų ar kokosų cukrų“, – pataria I. Muhlstein.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.