Nerimas – tai jausmas, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Jis gali pasireikšti kaip trumpalaikė reakcija į neeilinę situaciją, tačiau kartais perauga į užsitęsusią būseną, kuri vargina ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kada nerimas tampa signalu, kad reikalinga profesionali pagalba? Apie tai kalbamės su Lietuvos psichologų sąjungos vadove, psichologe-psichoterapeute Aina Adomaityte.
Nerimas: Kas yra normalu ir kas jau kelia nerimą?
Psichologė A. Adomaitytė pabrėžia esminį skirtumą tarp dviejų nerimo rūšių: situacinio, kilusio dėl nekasdienių įvykių, ir nuolatinio, tapusio gyvenimo dalimi. Pastarasis yra pavojingas, nes prie jo priprantama, priimama kaip natūrali savijauta.
Užsitęsęs nerimas pasireiškia ne tik emociniu diskomfortu, bet ir fiziologiniais ar elgesio pokyčiais. Dažni fiziniai pojūčiai apima padažnėjusį širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį, padažnėjusį kvėpavimą, galvos skausmą, prakaitavimą, nuovargį ir virškinimo sistemos sutrikimus. Artimieji gali pastebėti miego sutrikimus, dirglumą, pykčio priepuolius, padidėjusį rūkymą, alkoholio ar vaistų vartojimą, apetito pokyčius ar sumaištingą veiklą.
Nerimo ir baimės skirtumai: specialistės įžvalgos
„Nerimas – subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso žmogus.
Nerimas paprastai skiriamas nuo baimės: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Esminis skirtumas nuo šios emocijos ta, kad nerimo atveju žmogui nėra realios grėsmės, ji tik spėjama, laukiama“, – skirtumus vardija A. Adomaitytė.
Nuo nerimo sutrikimų kenčia apie 4–13 procentų pasaulio gyventojų. Nors nedidelis nerimo lygis gali būti naudingas, gerindamas dėmesio koncentraciją ir mąstymą, nuolatinis nerimas reikalauja daug organizmo resursų ir gali sukelti įvairius psichologinius (dirglumas, panika) ir somatinius (galvos skausmas, raumenų įtampa) simptomus.
Kas provokuoja nerimą?
Pasak A. Adomaitytės, nerimą dažniausiai išprovokuoja pokyčiai ir neapibrėžtos situacijos gyvenime: nauja darbo vieta, materialinio saugumo netekimas ar vidiniai konfliktai, kai vienu metu norima ir nenorima kažką daryti.
Generalizuotas nerimo sutrikimas – tai diagnozė, kai žmonėms išties jau reikia specialistų pagalbos. Juo kenčia apie 2,5–8 proc. pasaulio žmonių, dažniau moterys. Pagrindinis šio sutrikimo bruožas – nuolatinis nerimas, neapsiribojantis jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, nuolatinė baimė, kad kažkas bloga nutiks jiems ar jų artimiesiems.
Kada metas kreiptis pagalbos? Signalai, kurių negalima ignoruoti
Psichologė išskiria esminius signalus, kuomet dėl nerimo verta pasikonsultuoti su specialistu:
- Kai nerimaujate per dažnai ir per ilgai (daugiau nei 6 mėnesius), ir tai trukdo normaliai jaustis bei fiziškai vargina.
- Kai sutrinka miegas, o naktimis vargina kasdienės problemos ir baisūs scenarijai.
- Kai jaučiate neadekvačias baimes, kurios trukdo mėgautis gyvenimu.
- Kai jaučiatės labai įsitempęs, o įprastiniai atpalaidavimo būdai nepadeda.
- Jeigu jus ištinka panikos atakos, kurių metu jaučiamas stiprus nerimas, bejėgiškumas ir fiziniai simptomai, kurių gydytojai negali paaiškinti.
- Jei esate perfekcionistas ir pernelyg nerimaujate dėl klaidų ar visuomenės standartų.
- Jeigu jus vargina įkyrios mintys ir elgesys, tampate priklausomas nuo ritualų.
Kaip įveikti lengvą, kasdienį nerimą? Veiksmingi patarimai
Nors esant generalizuotam nerimo sutrikimui ar ilgalaikiam nerimui būtina specialistų pagalba, susiduriant su lengvu ar situaciniu nerimu, galima pasitelkti įvairius įveikos būdus:
- Išsiaiškinkite nerimo šaltinius. Atsisėskite ramioje vietoje ir kuo konkrečiau surašykite, kas jums kelia nerimą.
- Rašykite nerimo dienoraštį. Fiksuokite situacijas, emocijas, elgesį ir mintis, susijusias su nerimu. Tai padės suprasti pagrindinius šaltinius.
- Dirbkite su mintimis, keliančiomis nerimą. Paklauskite savęs, ar jūsų mintys atspindi realią situaciją. Keisdami požiūrį, keičiate ir savijautą.
- Keiskite elgesį. Kartais lengviau keisti ne požiūrį, o elgesį. Konfrontuokite su baimėmis, pavyzdžiui, kalbėkite viešai, jei to nedrąsu.
- Spręskite problemas, neatidėliokite. Susidūrimas su problemomis ir jų sprendimas suteikia kontrolės jausmą.
- Kelkite sau tikslus. Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius žingsnelius.
- Pagirkite save. Nepamirškite įvertinti savo pastangų ir pasiekimų.
- Užsiimkite malonia veikla. Derinkite atsakingas užduotis su mėgstamais užsiėmimais.
- Kalbėkite apie savo jausmus. Atvirai ir pagarbiai išreikškite savo emocijas aplinkiniams.
- Išmokite atsipalaiduoti. Naudokite tradicines ir šiuolaikines relaksacijos metodikas, pavyzdžiui, meditacijas ar vizualizacijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.