Nuolatinis nerimas, dažnai laikomas tik psichologine problema, gali turėti žymiai gilesnių pasekmių mūsų sveikatai. Naujas mokslinis tyrimas atskleidė nerimą keliantį faktą: vyresnio amžiaus žmonių, kurie nuolat kenčia nuo nerimo, demencijos rizika gali patrigubėti. Šios išvados pabrėžia, kaip svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą ir ieškoti pagalbos, siekiant apsaugoti savo smegenis ateityje.
Nerimo ir demencijos ryšys: stulbinantys tyrimo rezultatai
Išsamus tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 000 australų nuo 55 iki 85 metų, atskleidė stiprų ryšį tarp nerimo ir didesnės demencijos tikimybės. Mokslininkai, vadovaujami pagrindinės tyrimo autorės Kay Khaing iš Niukaslo universiteto (Australija), stebėjo dalyvius 10 metų, skirstydami juos į lėtinio, naujai atsiradusio ir išnykusio nerimo kategorijas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad lėtiniu ir naujai atsiradusiu nerimu besiskundžiantiems asmenims demencijos rizika buvo atitinkamai 2,8 ir 3,2 karto didesnė, palyginti su tais, kurie nerimo nepatyrė. Įdomu tai, kad žmonių, kurių nerimas „išnyko“, rizika buvo tokia pat maža, kaip ir tų, kurie niekada nepranešė apie nerimą. Ypač stiprus ryšys buvo pastebėtas tarp 70 metų ir jaunesnių dalyvių, kur lėtinis nerimas demencijos tikimybę padidino keturis kartus, o naujai atsiradęs nerimas – net daugiau nei septynis kartus.
Kodėl svarbu kalbėti apie nerimą vyresniame amžiuje?
Apskaičiuota, kad nuo 14 iki 17 procentų 65 metų ir vyresnių žmonių yra diagnozuotas nerimas, tačiau daugelis ekspertų mano, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nes daug atvejų lieka nepastebėti ir negydyti. Mokslininkė K. Khaing pabrėžia, kad šie rezultatai rodo kritinę būtinybę informuoti suaugusiuosius apie nerimą ir mokyti, kaip jį valdyti, siekiant užkirsti kelią demencijai. Pasak ekspertų, tik apie trečdalis vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kuriems nustatytas generalizuotas nerimo sutrikimas, gauna tinkamą psichikos sveikatos priežiūrą.
Nerimas ir demencija: priežastys ar sąsaja?
Nors tyrimas atskleidė stiprų ryšį, svarbu paminėti, kad tai buvo stebėjimo, o ne intervencinis tyrimas.
Tai reiškia, kad nors jo rezultatai gali tik nurodyti sąsają, jis neįrodo, kad nerimas tiesiogiai sukelia demenciją. Atlikti atsitiktinių imčių tyrimą, kuriame dalis žmonių būtų negydomi nuo nerimo, būtų neetiška. Vis dėlto, šios išvados pakartoja anksčiau atliktos aštuonių tyrimų metaanalizės rezultatus, kuriose taip pat buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp nerimo ir demencijos. Profesorius Richardas Marottoli sutinka, kad nerimo simptomų gerinimas teoriškai gali sumažinti demencijos riziką, tačiau pažymi, jog reikalinga daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti tikruosius priežastinius ryšius ir veiksnius.
Ką daryti, jei kankina nuolatinis nerimas?
„Nuolatinio nerimo simptomai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyti galimi veiksniai ir strategijos, padedančios susidoroti su jais ir savo reakcija“, – pataria profesorius R. Marottoli. Aktyvus požiūris į savo psichikos sveikatą ir profesionalios pagalbos ieškojimas yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti ne tik nerimo keliamą diskomfortą, bet ir galimą demencijos riziką ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.