Alergija žemės riešutams: paprastas testas gali atskleisti, ar vaikas ją išaugs – mokslininkai teikia vilčių

Alergija žemės riešutams – opi problema, kelianti nerimą tūkstančiams tėvų visame pasaulyje. Dažniausiai kyla klausimas: ar vaikas išaugs šią alergiją, ar ji lydės jį visą gyvenimą? Naujas Melburno (Australija) Murdocho vaikų tyrimų instituto tyrimas teikia vilčių ir atskleidžia svarbius atsakymus, kurie gali pakeisti alergijos valdymą ir diagnostiką. Mokslininkai nustatė, kad stebint antikūnų kiekio pokyčius, gydytojai gali daug tiksliau nuspėti, ar vaikas išaugs iš alergijos žemės riešutams.

Antikūnų vaidmuo alergijos dinamikoje

Antikūnai – tai baltymai, kuriuos gamina imuninė sistema, siekdama atpažinti ir neutralizuoti nepageidaujamas medžiagas, tokias kaip alergenai. Alergiškiems žmonėms, susidūrus su alergenu, imuninė sistema gamina per daug tam tikrų antikūnų. Šie specifiniai antikūnai yra svarbūs alergijos tipo ir sunkumo rodikliai. Tačiau iki šiol trūko išsamios informacijos, kaip šie antikūnai gali būti naudojami kaip biologiniai žymenys, nustatant, ar vaikų alergija žemės riešutams natūraliai išsisprendžia.

„Iki šio tyrimo buvo mažai žinoma apie tai, ar antikūnai gali būti naudojami kaip biologiniai žymenys natūraliai išsisprendus alergijai žemės riešutams pradinėse klasėse“, – teigia Murdocho vaikų tyrimų instituto mokslininkė Kayla Parker.

Mokslo pažanga: tyrimo metodika ir rezultatai

K. Parker ir jos komanda atliko išsamų tyrimą, sutelkdamos dėmesį į ilgalaikes tendencijas tarp vaikų, kurių alergija žemės riešutams išliko arba išnyko iki 10 metų amžiaus. Tyrėjai analizavo dviejų tipų antikūnų, reaguojančių į žemės riešutus ir pagrindinį žemės riešutų alergeną (baltymą Ara h 2), kiekio pokyčius. Šios išvados pagrįstos plačiu duomenų rinkiniu iš „HealthNuts“ – tęstinio išilginio populiacinio alergijos maistui tyrimo, pradėto 2007 metais.

Mokslininkai detaliai išnagrinėjo 156 Melburno vaikų duomenis, kuriems alergija žemės riešutams buvo patvirtinta 12 mėnesių amžiuje.

Šiems vaikams vėlesniais metais buvo atliekami odos dūrio testai, kraujo tyrimai, o sulaukus 4, 6 ir 10 metų – oraliniai maisto tyrimai. Nustatyta, kad du trečdaliai šių vaikų iki 10 metų amžiaus alergijos žemės riešutams neišsivystė, o dauguma jų toleranciją pasiekė jau iki 6 metų.

Esminė tyrimo išvada – ne pats antikūnų kiekis, o jo *pokyčiai* laikui bėgant yra susiję su alergijos išlikimu ar išnykimu. Vaikams, kurių alergija išliko, buvo pastebėta padidėjusi reakcija atliekant odos dūrio testus ir didesnis antikūnų žemės riešutų sIgE bei Ara h 2 sIgE kiekis. Priešingai, vaikų, kurių alergija išnyko, odos dūrio testų reakcijos mažėjo, mažėjo Ara h 2 sIgE kiekis, bet didėjo antikūnų žemės riešutų sIgG4 ir Ara h 2 sIgG4 kiekis. Šis ryšys kol kas lieka neaiškus, tačiau tai gali tapti esminiu įrankiu alergologams nustatant, kuriems pacientams reikės nuolatinės stebėsenos, o kuriems – ilgalaikio vengimo.

Efektyvūs alergijos valdymas ir ateities perspektyvos

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje švietimo įstaigų buvo taikomi visuotiniai draudimai į mokyklines pietų dėžutes dėti žemės riešutus ar kitus ankštinius augalus. Tačiau tyrimai rodo, kad tokių draudimų veiksmingumas, siekiant išvengti alerginių reakcijų, yra abejotinas. Alergijos ekspertai perspėja, kad šie draudimai gali suteikti klaidingą saugumo jausmą tėvams ir vaikams.

Kur kas veiksmingesni alergijos valdymo metodai apima nuolatinį rankų plovimą, dalijimosi maistu neskatinimą ir netikėtų žemės riešutų poveikio šaltinių (pavyzdžiui, tam tikrų medžiagų, naudojamų amatų ir mokslo projektuose) ribojimą. Taip pat gyvybiškai svarbu apmokyti mokyklų personalą, kaip tinkamai reaguoti į sunkias alergines reakcijas. Šiuo metu nėra įprasto alergijos žemės riešutams gydymo, todėl alergiškiems vaikams rekomenduojama griežtai vengti žemės riešutų. Nauji tyrimai, tokie kaip Murdocho instituto atliktas darbas, atveria kelią personalizuotai alergijos priežiūrai ir tikslesnei prognozei, palengvinant tiek vaikų, tiek jų tėvų gyvenimą.