Lietuvos gydymo įstaigose šeimos gydytojai susiduria su absurdu, kuris tęsiasi jau ketverius metus: iš tėvų vis dar reikalaujama pasirašyti medicinines pažymas dėl vaikų praleistų pamokų, nors šis reikalavimas yra seniai panaikintas. Ši situacija ne tik be reikalo apkrauna medikus, bet ir kelia klausimų dėl švietimo įstaigų taikomų praktikų ir tėvų teisių.
Ministrai atkreipia dėmesį į sisteminę problemą
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, lankydamasis šalies gydymo įstaigose, nuolat sulaukia signalų apie šią problemą. Pasak ministro, švietimo įstaigų reikalavimai pateikti medicinines pažymas neturi teisinio pagrindo ir tik be reikalo apkrauna šeimos gydytojus, atimdami laiką, kuris galėtų būti skirtas tiesioginei pacientų priežiūrai. „Savo vizitų po šalies gydymo įstaigas metu gaunu signalų, kad mokymo įstaigos iš tėvų vis dar reikalauja medicininių pažymų dėl vaikų praleidžiamų pamokų, nors jau ilgą laiką šis reikalavimas panaikintas. Tokie reikalavimai ne tik neturi teisinio pagrindo, tačiau be reikalo apkrauna šeimos gydytojus bei sumažiną laiką, kuris galėtų būti skirtas tiesiogiai pacientams“, – teigia ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažįsta, kad mokyklos tokiu būdu bando spręsti lankomumo problemas. Tačiau, anot jos, situacija yra sudėtinga ir reikalauja bendro sprendimo. „Pamokų nelankymas tapo didelių mokyklų rūpesčiu. Iš mokyklų nuolat sulaukiame informacijos, kad pasitaiko nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kuomet tėvai, prisidengdami vaiko liga ir naudodamiesi tuo, kad gydytojų pažymos nėra privalomos, išvažiuoja atostogų. Todėl kartu su SAM ieškome būdų, kaip, nesukeliant papildomos administracinės naštos gydytojams ir nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių, išspręsti klausimą dėl mokyklos informavimo vaikui sergant“, – sako ministrė J. Šiugždinienė. Tai rodo, kad abi ministerijos suvokia problemos gilumą ir siekia rasti bendrą sutarimą, kuris tenkintų visas puses – tiek medikus, tiek ugdymo įstaigas, tiek tėvus.
Šeimos gydytojų kasdienybė ir tėvų dilemos
Šeimos gydytoja Eglė Jodžiūnienė patvirtina, kad didžiausias tėvų antplūdis, prašant pažymų, prasideda su mokslo metų pradžia. Dažniausiai į gydytojų kabinetus kreipiasi darželius ir kitas ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai. Pagrindine tokio elgesio priežastimi gydytoja įvardija apmokėjimo už praleistą laiką dėl ligos sistemą. „Pagrindinė to priežastis – apmokėjimo sistema už praleistą laiką dėl ligos. Tokių atvejų – dauguma. Tėvai atvirai sako, kad jie vengia pyktis su darželio valdžia, nenori, kad dėl to vaikui būtų blogiau, tad jie su tuo susitaiko. Tikrai žinau atvejų, kai tėveliai, negavę pažymos iš gydytojo, spausdina išrašus iš e.sveikatos ir neša juos į darželius ar kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, – patirtimi dalinasi gydytoja. Tai atskleidžia, kad tėvai atsiduria tarp kūjo ir priekalo – nori apsaugoti vaikus ir išvengti administracinių nemalonumų, net jei tai reiškia kreiptis dėl nereikalingos pažymos.
Konfidencialumas ir teisiniai aspektai
Svarbu pabrėžti, kad paciento asmeninė sveikatos informacija yra griežtai konfidenciali. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyta, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia. Šie duomenys yra skirti tik medicinos specialistams, pavyzdžiui, keičiantis informacija tarp gydytojų specialistų ar informuojant šeimos gydytoją apie taikytą gydymą. Ugdymo įstaigos neturi teisės reikalauti tokių konfidencialių duomenų.
Kaip spręsti problemą?
Panaikinus 094/a formos pažymas, kurios anksčiau pateisindavo mokinių ir studentų neatvykimą į ugdymo įstaigas, atsakomybė sukurti naujas tvarkas teko savivaldybėms ir pačioms ugdymo įstaigoms. Jų pareiga buvo parengti aiškias procedūras, kaip bus galima pateisinti neatvykimą dėl ligos, ir su jomis supažindinti tėvus, globėjus bei pilnamečius mokinius ar studentus. Akivaizdu, kad ne visur šis procesas vyko sklandžiai arba parengtos tvarkos vis dar kelia neaiškumų, todėl ir kyla dabartinės problemos. Būtina, kad šios tvarkos būtų peržiūrėtos ir supaprastintos, užtikrinant skaidrumą ir sumažinant administracinę naštą visoms suinteresuotoms pusėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.