Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių organizmo veikla būtų neįsivaizduojama. Jos ne tik kaupia kraują ir perneša kenksmingas medžiagas, bet ir detoksikuoja organizmą, gamina tulžį, reikalingą riebalų apykaitai, bei yra vitaminų ir mineralų saugykla. Tačiau šis tylusis darbininkas dažnai nesiskundžia, kol problema netampa rimta. Anot laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, įspėjamieji ženklai, tokie kaip gelta, padidėjusios pilvo apimtys, kraujavimas iš virškinamojo trakto, odos niežulys ar pykinimas, turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į specialistus.
Dažniausia kepenų liga: suriebėjimas ir jo priežastys
Viena dažniausiai Vakarų Europoje pasitaikančių kepenų ligų yra suriebėjusios kepenys. Ši liga skirstoma į du tipus: nealkoholinį ir alkoholinį kepenų suriebėjimą. Nors liga iš esmės ta pati, jos atsiradimo priežastys skiriasi.
Gydytoja E. Marciuškienė pabrėžia, kad nealkoholinis kepenų suriebėjimas vis dažniau siejamas su augančiomis antsvorio, nutukimo ir metabolinio sindromo problemomis pasaulyje. „Įsivaizduokite žmogų, kuris turi II tipo cukrinį diabetą. Sutrikus riebalų apykaitai, šiam asmeniui pradeda vystytis aterosklerozė, priversdama riebalus kauptis kepenų ląstelėse. Jei prieš tai jūsų kepenys buvo raudonos, tolygios ir blizgios, tuomet jos tampa geltonos, nes jose susikaupia riebalai“, – aiškina specialistė.
Tuo tarpu alkoholinį kepenų suriebėjimą sukelia per didelis alkoholio vartojimas, kuris apkrauna kepenų ląsteles. Jei kepenys jau yra linkusios riebėti, alkoholio vartojimas gali žymiai paspartinti ligos progresavimą ir sukelti rimtesnių komplikacijų.
Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą
Aptikti pirmuosius kepenų pakitimus yra itin svarbu. Rizikos grupei priklauso žmonės, turintys viršsvorio, nutukimo, metabolinio sindromo ar hepatito problemų. Gydytoja E. Marciuškienė teigia, kad rutininius biocheminius tyrimus, tokius kaip AST ir ALT, reikėtų atlikti laiku, siekiant anksčiau pastebėti ligą ir užtikrinti veiksmingą gydymą.
„Vienas populiariausių kepenų fibrozės rodiklių yra Fib4. Šis rodiklis apskaičiuojamas iš keturių kintamųjų: AST, ALT, amžiaus ir trombocitų kiekio. Nors Fib4 turi tam tikrų apribojimų (skaičiuojamas tik 35–65 metų amžiaus pacientams ir kai AST nėra normos ribose), jis padeda tiksliai įvertinti kepenų fibrozės laipsnį. Jei Fib4 negali būti apskaičiuotas, gydytojams padeda pasaulyje gerai žinomas ELF tyrimas, kuris tiesiogiai parodo kepenų ląstelių pažeidimo rodiklį“, – pasakoja gydytoja.
AST (asparagininė aminotransferazė) tyrimas parodo padidėjusius indeksus, kurie gali išaugti sergant kepenų ar širdies ligomis. ALT (alanininė aminotransferazė) padeda nustatyti kepenų ligą dar ankstyvoje stadijoje, nespėjus jai išsivystyti.
Kepenų fibrozės stadijos ir prevencija
Kepenų fibrozė – tai kepenų audinio randėjimas, turintis tris sunkumo lygius: lengvą, vidutinį ir sunkų. Jei esate rizikos grupėje, tačiau fibrozė nenustatyta, rekomenduojama ligą stebėti nuo 1 iki 3 metų. Nustačius vidutinį fibrozės lygį, siūloma keisti gyvenimo būdą: koreguoti mitybos planą, daugiau užsiimti aktyvia fizine veikla, normalizuoti gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, taip pat patariama naudoti hepatoprotektorius – medžiagas, apsaugančias kepenų ląsteles.
Sunkios fibrozės atveju pacientas nukreipiamas pas specialistą, kad būtų galima taikyti tikslinį gydymą.
Kepenų regeneracija: neįkainojama savybė, kurią reikia saugoti
Kepenys pasižymi unikalia savybe atsistatyti. „Jei turime bent 25 procentus nepažeistų kepenų ląstelių, kepenys turi galimybę atsistatyti. Tai žinojo net senovės graikų mitologai“, – teigia E. Marciuškienė, prisimindama mitą apie Prometėją, kurio kepenys, suvalgytos grifo, stebuklingai atsistatydavo kas naktį. Šis mitas simbolizuoja kepenų regeneracines galias.
Tačiau, kaip pabrėžia gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus, šią savybę reikia saugoti ir ligas nustatyti kuo ankščiau. „Per vėlai nustačius kepenų ligas, atsiranda rizika kepenų cirozės išsivystymui, po kurios kepenys jau nebeatsistato. Esant kepenų nepakankamumui, vienintelė gydymo išeitis tampa kepenų transplantacija arba kitaip sakant, kepenų persodinimas“, – perspėja E. Mockus.
Ankstyva diagnozė leidžia pacientui pilnai pasveikti dar iki cirozės išsivystymo ir suteikia galimybę kepenims regeneruotis iki pradinės stadijos. Tyrimai padeda efektyviai išanalizuoti kepenų molekulinius komponentus ir nustatyti, ar liga yra įsisenėjusi, ūminė ar jos iš viso nėra. Todėl reguliarus sveikatos tikrinimasis ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams yra gyvybiškai svarbūs.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.