Nuo nedidelio guzo ant galvos iki potencialiai gyvybei pavojingos traumos – galvos sutrenkimai gali būti įvairaus sunkumo. Kaip atskirti, kada pakanka ledo kompreso, o kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus? „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pabrėžia, kad nors nedidelis galvos smūgis į žemą staktą dažniausiai yra nepavojingas, kritimas visu ūgiu ar didesnio aukščio daikto nukritimas ant galvos gali sukelti daug rimtesnių pasekmių, kurioms neužteks vien šalčio.
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?
Vaistininkė atkreipia dėmesį į didesnę riziką tam tikroms asmenų grupėms. „Jei nukrito vyresnio amžiaus žmogus, visada vertėtų nuvykti į traumatologijos skyrių. Dažnai po kritimo gali atrodyti, kad nieko per daug ir neįvyko. Nejaučiama, kad ką skaudėtų, tik širdis daužosi kaip pašėlusi. Kritimo metu išsiskiria adrenalinas ir kūnas yra pasiruošęs gynybai, todėl skausmas yra slopinamas. Tik praėjus įtampai, kūnas pradeda grįžti į savo įprastinį būvį ir tada pradedama jausti skausmą ar kitus simptomus“, – kalba G. Tautkevičienė.
Ypatingo dėmesio reikalauja ir pradedantys vaikščioti mažyliai, kurie dėl neproporcingai didesnės galvos sunkiai išlaiko pusiausvyrą. „Sutrenkimo stiprumas vertinamas pagal tai, iš kokio aukščio vaikas nukrito. Vaikus reikėtų stebėti itin atidžiai, nes mažyliams būna sunku išreikšti jausmą, todėl bloga savijauta gali pasireikšti nerimastingumu ir įprastinio miego sutrikdymu“, – pastebi vaistininkė.
Nepaisymas gali kainuoti brangiai
G. Tautkevičienė pasidalijo istorija apie senjorą, kuris ignoravo galvos traumos simptomus: „Jam praskleidus galvos plaukus, įžvelgiau tik kraujo krešulį. Paklaustas, kas nutiko, pacientas pasakojo, kad prieš kelias dienas namuose susipainiojus kojoms paslydo. Jis tvirtino sąmonės nepraradęs, tačiau prisipažino, kad sutrenkta vieta negausiai kraujavo, todėl kelias dienas iš namų niekur nėjo. Vyras į gydytojus nesikreipė, tik pasipasakojo artimiesiems.
Savo šeimos ir mano rekomendacijų pasitikrinti, ar sužeidimas nebuvo stipresnis, nei atrodo, vyras neklausė tikindamas, kad nejaučia pablogėjimo. Šis atvejis dar baigėsi laimingai, tačiau bet kuriuo atveju skatinčiau susitrenkus galvą nuvykti į gydymo įstaigą, nes žmonės pernelyg dažnai nuvertina situacijos rimtumą.“
Kaip atpažinti skirtingo sunkumo traumas?
Sprendimą, ar vykti į gydymo įstaigą, padės priimti jaučiami simptomai. Esant vidutiniam galvos sutrenkimui, sužalojimas yra uždaras: gali matytis mėlynė, gumbas, jaučiamas skausmas toje vietoje. Jei neatsiranda kitų simptomų, tokiu atveju gali užtekti ledo kompreso, o norint pagreitinti atsiradusios mėlynės išsisklaidymą, rekomenduojama į pagalbą pasitelkti tepalus su heparinu arba arnika.
„Esant stipriam sutrenkimui, pasireiškia stiprūs galvos skausmai, sąmonės netekimas, budrumo pokyčiai, pykinimas, vėmimas, jaučiama dezorientacija. Tokiu atveju būtina skubiai vykti į gydymo įstaigą. Tačiau simptomai gali „išlįsti“ ir po traumos praėjus kelioms dienoms. Dėl šios priežasties paciento būklę reikia akylai stebėti mažiausiai 48 val. po traumos“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.
Pavojingiausios galvos traumų pasekmės
Smegenys yra atsakingos už sėkmingą kūno funkcionavimą, todėl pažeidus atitinkamus centrus, galima prarasti ar stipriai pažeisti regą, klausą, pusiausvyrą, kognityvines funkcijas: atmintį, dėmesio sutelkimą, samprotavimą, problemų sprendimą. Stipresni galvos pažeidimai gali būti ir mirtini. Galvoje yra daugiau kraujagyslių nei bet kuriame kitame organe, todėl traumos metu kraujavimas smegenų paviršiuje ar pačiose smegenyse kelia didelį susirūpinimą.
„Tarp blogiausių scenarijų yra hematoma – tai kraujo susitelkimas ar krešėjimas už kraujagyslės sienelės. Krešėjimas smegenyse didina spaudimą, kas gali sukelti sąmonės praradimą ar smegenų pažeidimą. Taip pat gali grėsti nesustabdomas kraujavimas smegenyse – jis gali būti smegenų išorėje, kas sukelia galvos skausmus ir vėmimą, arba iš smegenų audinio, kas priklausomai nuo kraujo kiekio gali didinti slėgį smegenyse ir sukelti pažeidimus. Kita galima pasekmė patyrus galvos traumą yra smegenų sukrėtimas – kai smūgis yra pakankamai stiprus į smegenis. Su smegenų sukrėtimu susijusių funkcijų praradimas gali būti laikinas, bet tam pasikartojus, gali sukelti liekamąją žalą“, – vardija vaistininkė.
G. Tautkevičienė tęsia sakydama, kad kita pavojinga būklė yra edema – kai patinsta smegenys. Kadangi kaukolė nėra paslanki plėtimuisi, smegenys yra spaudžiamos prie kaukolės sienelės.
„Dar viena kritinė būklė – kaukolės lūžiai, kuri sudaryta iš 22 kaulų. Šiuo atveju kyla didžiulė smegenų pažeidimo rizika. Tuo tarpu difuzinis aksonų pažeidimas (sunkus trauminis smegenų sužalojimas) yra smegenų pažeidimas, nesukeliantis kraujavimo, bet tiesiogiai pažeidžiantis smegenų ląsteles, dėl ko smegenys negali veikti. Nors toks sužeidimas išoriškai nėra matomas, bet yra vienas pavojingiausių galvos traumų tipų, kuris gali sukelti pastovų smegenų pažeidimą ar net mirtį“, – pabrėžia G. Tautkevičienė.
Kada būtina kviesti pagalbą nedelsiant?
Vaistininkės teigimu, dėl stipraus smegenų sutrenkimo atsiranda šie simptomai: sąmonės netekimas, traukuliai, vėmimas, pusiausvyros problemos, rimta dezorientacija, negebėjimas sutelkti žvilgsnio, nenormalūs akių judesiai, raumenų kontrolės praradimas, nuolatinis ar stiprėjantis galvos skausmas, atminties praradimas, nuotaikos pokyčiai, skaidraus skysčio tekėjimas iš nosies ar ausies. Pajutus šiuos simptomus, itin svarbi greita reakcija, mat greičiau nustačius rimtą sužeidimą ir suteikus reikiamą pagalbą, galima sutrumpinti sveikimą ar sumažinti traumos padarinius.
„Nestipriam sutrenkimui pakanka šalto kompreso, o jei yra žaizda – būtina ją sutvarstyti, o pacientui ilsėtis. Taip pat svarbu toliau stebėti, ar neatsiranda stipresni simptomai, tokie kaip sąmonės netekimas, sumišimas, dezorientacija, vėmimas, stiprėjantis galvos skausmas ir kiti anksčiau minėti sunkaus smegenų pažeidimo simptomai. Pasireiškus bent vienam, būtina susisiekti su gydytoju. Vaistai nuo skausmo turėtų būti vartojami atsargiai, kadangi gali užslopinti atsirandančius papildomus simptomus, kurie signalizuotų apie stipresnį pažeidimą, nei atrodė pradžioje“, – pataria G. Tautkevičienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.