Daugelis žmonių yra susidūrę su kraujospūdžio svyravimais, kurie gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Fizinio aktyvumo trūkumas arba perteklius, emocinė būklė – dažna nervinė įtampa, nerimas, stresas ar panikos atakos – visa tai gali sukelti nepageidaujamus kraujospūdžio pokyčius.
Gydytoja kardiologė D. Šilinskienė pabrėžia, kad kasdienė mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį. „Kraujospūdžio svyravimams įtakos turi ir kasdienė mūsų mityba, pavyzdžiui, didelio druskos kiekio, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat miego trūkumas ar tokios sveikatos būklės kaip miego apnėja, inkstų problemos. Taip pat kraujospūdis dažnai „šokinėja“, jei aukštam kraujospūdžiui gydyti paskirti vaistai yra vartojami netinkamai“, – teigia D. Šilinskienė.
Aukšto ir žemo kraujospūdžio simptomai – skirtingi
Gydytojos kardiologės teigimu, kraujospūdis yra skirstomas į optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalų (svyruojantį tarp 120–129/80–84 mmHg) ir aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Svarbiausia, kad kraujospūdis neviršytų 140/90 mmHg.
„Vienam žmogui įprastas kraujospūdis kitam jau gali būti per aukštas ar per žemas, todėl žmogus pradeda jausti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, esant aukštam kraujo spaudimui pacientai dažnai skundžiasi stipriais galvos skausmais, mirgėjimu akyse, apėmusiu nerimu, padidėjusiu prakaitavimu, pulsavimo pojūčiu kakle. Nors tam tikrais atvejais aukšto kraujospūdžio žmogus gali ir nepajusti, neretai ši būklė siejama ir su paraudusiais žandais, oro trūkumu ar kraujavimu iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia kiek kitais simptomais – bendru silpnumu, galvos svaigimu, besiliejančiu vaizdu akyse ar apalpimu“, – vardija kardiologė D. Šilinskienė.
Prevencija – raktas į gerą savijautą
Kraujospūdžio svyravimai yra itin dažnas susirgimas. Padidėjęs kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių koronarinės širdies ligos atsiradimą, periferinių arterijų ligas, taip pat insultą, prieširdžių virpėjimą, inkstų ir širdies nepakankamumą.
Todėl svarbu rūpintis prevencija ir tinkamu gydymu.
„Padidėjusio, itin žemo ar smarkiai svyruojančio kraujospūdžio negalima ignoruoti, todėl labai svarbu, kad patys pacientai rūpintųsi savo sveikata ir siektų užkirsti kelią šiems susirgimams“, – teigia kardiologė.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir medikamentai
Siekiant išvengti ar suvaldyti kraujospūdžio problemas, rekomenduojama maitintis sveiku ir subalansuotu maistu: mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Taip pat svarbu priimti pozityvius gyvenimo būdo pokyčius: reguliariai mankštintis, vengti streso, atsisakyti žalingų įpročių.
Jeigu pacientui jau nustatyta arterinė hipertenzija, būtina tinkamai ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei vengti būklę galimai pabloginsiančių medikamentų. Kraujospūdžio problemų turintiems pacientams reikėtų atsargiau vartoti dekongestantus (purškalus, vaistus nuo slogos ar sinusito), kai kuriuos peršalimo, priešuždegiminius vaistus, kai kuriuos alergijoms ar depresijai gydyti skirtus medikamentus, kai kurias kontraceptines tabletes. Dėl bet kokių medikamentų vartojimo visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į gydytoją ir kokie tyrimai atliekami?
Nors sveikos gyvensenos patarimai gali padėti išvengti kraujospūdžio svyravimų ar bent juos sušvelninti, pacientams būtina apie savo sveikatos būklę pasikalbėti su gydytoju. D. Šilinskienė pažymi, kad skubiau į gydytojus reikėtų kreiptis ir ženkliai padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, nepavykstant jo sureguliuoti namuose vartojant antihipertenzinius vaistus ar kartu atsiradus įvairiems organų pažeidimo simptomams (pavyzdžiui, įvykus insultui, kraujui išsiliejus į akies tinklainę, išsivysčius hipertenzinei encefalopatijai ar miokardo infarktui).
„Siekdami kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekame 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimą. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30–60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Tyrimo metu pacientui ant žasto po drabužiais uždedama kraujospūdį matuojanti manžetė, kurios negalima nusiimti visą parą, dėl to tyrimui atvykstantiems pacientams rekomenduojame dėvėti kiek laisvesnius rūbus, antraip bus kiek nepatogu. Taip pat pravartu žinoti, jog atliekant šį tyrimą negalėsite maudytis“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant. Pagal besikeičiančius elektrokardiogramos ir kraujospūdžio matavimus stebima, kaip šie rodikliai kinta pacientui patiriant fizinį krūvį bei po jo.
„Žmonėms nuolat primename, kad padidintas kraujospūdis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali lemti širdies ligų, insulto ar inkstų nepakankamumo atsiradimą, todėl pacientams rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, užsirašyti matavimus ir, užfiksavus aukštą kraujo spaudimą, kreiptis į gydytoją“, – teigia gydytoja kardiologė D. Šilinskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.