Tulžies pūslės akmenligė – klastinga liga, kuri gali pasireikšti ūmiais skausmo priepuoliais arba ilgai tūnoti besimptomė. Tačiau delsimas kreiptis pagalbos ar atidėlioti gydymą gali baigtis rimtomis komplikacijomis, keliančiomis grėsmę gyvybei. Gydytojas chirurgas Gintaras Varanauskas plačiau paaiškina, kodėl tulžies pūslėje susidaro akmenys, kokie simptomai jiems būdingi ir kodėl kartais nedelsiant reikėtų ryžtis planinei tulžies pūslės akmenų šalinimo operacijai.
Tulžies pūslės akmenligė: kas tai ir kaip ji pasireiškia?
Gydytojas Gintaras Varanauskas aiškina:
– Tai liga, kai tulžies pūslėje formuojasi akmenys. Akmenų dydis gali būti labai įvairus – nuo kelių milimetrų iki 2 cm ar daugiau. Vieniems ji pasireiškia skausmų priepuoliais, ypač pavalgius riebaus maisto, kitiems ji gali būti nebyli, ir žmogus apie akmenis gali taip ir nesužinoti arba apie tai išgirsti tik atlikus echoskopinį pilvo organų tyrimą. Pilvo organų echoskopija yra paprasčiausias tyrimas tulžies pūslės akmenligei nustatyti.
Problema atsiranda, kai pasireiškia tulžies pūslės akmenligės komplikacijos: tulžies pūslės uždegimas, tulžies latakų akmenligė, gelta ar kasos uždegimas. Tada gydymas tampa sudėtingesnis ir pavojingesnis gyvybei.
Įspėjamieji simptomai ir rizikos veiksniai
Paklaustas apie simptomus, kurie gali pranešti apie tulžies pūslės akmenligę, gydytojas teigia:
– Apie tulžies pūslės akmenis gali pranešti maudimas arba skausmas dešiniajame šone, po šonkaulių lanku. Paprastai skausmas prasideda staiga ir trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas ir pykinimas, rėmuo ar sunkumo jausmas. Vieni žmonės simptomus gali jausti, kiti ne – aiškias priežastis išskirti sunku.
Gydytojas Gintaras Varanauskas išskiria pagrindinius tulžies pūslės akmenligės rizikos veiksnius:
– Tulžies pūslės akmenligė yra liga, kurią nulemia bilirubino ir cholesterolio apykaitos organizme sutrikimas.
Šios medžiagos tulžies pūslėje „sukrenta į nuosėdas“, iš kurių ir formuojasi akmenys. Jie būna skirtingo dydžio, formos ir spalvos. Akmenų formavimuisi turi įtakos ir tulžies pūslės motorikos sutrikimai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra antsvoris ir nesubalansuota mityba, kai žmogus vartoja daug riebaus, kaloringo ir cholesterolio turinčio maisto. Greitas svorio netekimas irgi gali paskatinti tulžies akmenų formavimąsi. Lytis ir amžius – dažniau suserga moterys, ypač vyresnės nei 40 metų. Akmenys nesukelia didelės grėsmės, kol nepradeda „keliauti“ ir neužstringa tulžies pūslės kaklelyje ar latakuose.
Operuoti dabar ar laukti komplikacijų?
Daugelis pacientų dvejoja, ar tulžies pūslės akmenligę reikia nedelsiant operuoti, ar galima palaukti. Gydytojas chirurgas dalijasi savo patirtimi:
– Kartą teko nugirsti dviejų moterų pokalbį: „Pas mane tulžyje yra akmenys, bet gydytoja sakė, kad nereikia skubėti, operuoti reikia tik tada, kai bus blogai…“, – sakė viena jų. Šiame teiginyje viskas skambėtų logiškai, jeigu mes galėtume sutarti, kada jau yra „blogai“.
Gaila, bet nėra blogos savijautos matavimo skalės, tai yra subjektyvūs mūsų jutimai, nebent atsiranda grėsmingos ligos komplikacijos požymių (stiprūs skausmai, pageltimas, pykinimas, vėmimas). Taigi turime ligą, dėl kurios galime rinktis: operuotis ar laukti likimo „siurprizų“, kitaip tariant, komplikacijų.
Skirtumas yra tas, kad pirmiesiems atliekamos planinės operacijos, kai galima planuoti operacijos laiką, savo emocinį nusiteikimą, taip pat ir pati operacija, ir jos pooperacinis periodas būna lengvesni. Šie pacientai pirmiausiai konsultuojami, suderinamas operacijos laikas, su gydytoju chirurgu aptariami rūpimi klausimai. Antruoju atveju operacijos atliekamos skubos tvarka, neretai ne vienu etapu, kai susiduriama su rimtesnėmis komplikacijomis.
Modernus gydymas: kodėl operacija yra geriausias sprendimas?
Gydytojas atkreipia dėmesį į dažnai paplitusį mitą apie tulžies pūslės akmenų tirpdymą medikamentais:
– Pirmiausiai norėčiau paneigti vieną mitą. Dažnai manoma, kad tulžies pūslės akmenis galima tirpdyti medikamentais. Visgi remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis, tulžies pūslės akmenų tirpdymas nėra rekomenduojamas dėl riboto veiksmingumo ir trumpalaikio poveikio, ir dėl galimų grėsmingų komplikacijų – geltos, kasos uždegimo. Rekomenduojamas gydymas – operacinis tulžies pūslės šalinimas.
Neretai pacientai labai bijo, jiems sunku pasiryžti planinei operacijai. Noriu juos nuraminti, kad tulžies pūslės šalinimo operacija yra viena iš dažniausiai atliekamų chirurginių procedūrų. Jos atliekamos naudojant modernius minimaliai invazinius metodus – visa operacija atliekama per nedidelius 1–2 cm dydžio pjūvelius laparoskopu. Operacijos metu pašalinama tulžies pūslė ir joje esantys akmenys. Tai yra šiuolaikiškas, tausojantis paciento sveikatą metodas.
Pooperacinis tokios chirurginės procedūros periodas trunka neilgai – nesant kontraindikacijų, namo pacientai važiuoja tą patį vakarą, o fizine veikla gali užsiimti po poros savaičių. Todėl rekomenduoju problemą išspręsti kol viskas yra kontroliuojama, o ne laukti grėsmingų komplikacijų.
Gyvenimas po tulžies pūslės pašalinimo
Daugelis pacientų nerimauja, ar tulžies pūslės pašalinimas sukels kokių nors pasekmių tolesniam žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Gydytojas Gintaras Varanauskas ramina:
– Tulžies pūslė yra svarbus, bet ne gyvybiškai būtinas organas, todėl žmogus gali gyventi ir be jos, bet po pašalinimo kuriam laikui tenka imtis tam tikrų gyvenimo būdo ir mitybos korekcijų. Reikėtų vengti keptų, riebių ir labai kaloringų produktų, nes po tulžies pūslės pašalinimo organizmui sunkiau suvirškinti riebalus. Reikėtų valgyti dažniau ir mažomis porcijomis, nes tai padeda lengviau virškinti maistą ir sumažina virškinimo sistemos apkrovą. Taip pat gerti užtektinai vandens, apie 2 litrus per parą, priklausomai nuo individualių indikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.