Alerginės ligos pastaraisiais metais tapo vis dažnesne problema visame pasaulyje. Jų išsivystymą lemia sudėtinga genetikos, aplinkos veiksnių ir mitybos sąveika. Mokslininkų dėmesys pastaruoju metu krypsta į du esminius faktorius: žarnyno mikroflorą ir vitaminą D, kurie, atrodo, vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį nei manyta anksčiau.
Vitaminas D: daugiau nei tik kaulų sveikata
Ilgą laiką vitaminas D buvo žinomas visų pirma dėl savo esminės funkcijos reguliuojant kalcio ir fosforo apykaitą organizme. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia platų šio riebaluose tirpaus vitamino poveikį.
„Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Tačiau paskutiniu metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas – svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, taip pat ląstelių augimui ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia dr. Laura Tamašauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja.
Vitaminas D į žmogaus organizmą patenka dviem pagrindiniais būdais: per odą, veikiant saulės spinduliams, ir su maistu per žarnyną.
„Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, mėsoje (ypatingai subproduktuose) ir kiaušinio trynyje. Visgi tam, kad būtų užtikrintas pakankamas vitamino D kiekis, reikalinga suvalgyti nemažą šių produktų kiekį“, – sako gydytoja.
Kodėl mums trūksta vitamino D ir kaip tai siejasi su alergijomis?
Vitamino D aktyvi forma veikia per specialius vitamino D receptorius, kurių gausu įvairių audinių ląstelėse, įskaitant ir imuninės sistemos ląsteles. Mokslininkai pastebi, kad šių receptorių genetiniai variantai gali nulemti vitamino D kiekį organizme ir turėti įtakos alerginių ligų išsivystymo rizikai.
„Vitamino D trūkumas dažnai stebimas žmonėms, gyvenantiems šiaurinio klimato sąlygomis. Tačiau net ir buvimas saulėje neužtikrina pakankamos vitamino D sintezės.
Ją lemia saulės intensyvumas, atviros odos plotas, buvimo saulėje laikas, saulės zenito kampas, odos storis bei spalva“, – aiškina dr. L. Tamašauskienė.
Be to, auga supratimas, kad odos onkologinių ligų baimė skatina žmones vengti ilgo buvimo saulėje net šiltuose kraštuose. Dėl šių priežasčių natūraliai gaunamas vitamino D kiekis dažnai yra nepakankamas.
„Tačiau pastebima, kad net ir gyvendami šilto klimato šalyse, žmonės vengia ilgai būti saulėje dėl odos onkologinių ligų rizikos. Dėl šių priežasčių dažnai natūraliai negaunama reikiamo vitamino D kiekio. Pastebėta, kad tai gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą ar jų eigos pablogėjimą“, – pabrėžia gydytoja.
Žarnyno mikroflora: tylusis sąjungininkas ar priešas?
Mokslininkų manymu, vitamino D kiekis ir jo receptorių genų polimorfizmas (DNR sekos pokyčiai populiacijoje) gali būti glaudžiai susijęs su žarnyno mikrofloros ypatumais.
„Žarnyne gausu mikroorganizmų bei limfoidinio audinio, kuris svarbus imuninės sistemos komponentams. Manoma, kad mikroorganizmai stimuliuoja imuninį atsaką. Tačiau mikrofloros balanso sutrikimas lemia kai kurių imuninės sistemos grandžių veiklos pokytį, dėl kurio didėja uždegimą skatinančių citokinų gamyba ir išsivysto alerginės ligos. Mikrofloros sudėtį lemia įvairūs veiksniai – mityba, gyvenimo būdas ir kt.“, – teigia gydytoja.
Tarptautinis tyrimas atskleidžia svarbius duomenis
Siekiant geriau suprasti šiuos ryšius, Kauno klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos ir Taivano, vykdė tarptautinį projektą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti vitamino D kiekį, jo receptorių genų polimorfizmus bei žarnyno mikrofloros sudėtį pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir astma, ir palyginti šiuos duomenis tarp skirtingų geografinių zonų šalių, kurioms būdingi ir skirtingi mitybos įpročiai.
Lietuvos mokslininkų grupei, atlikusiai šį tyrimą Imunologijos ir alergologijos klinikoje, bendradarbiaujant su Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, vadovavo prof. dr. Brigita Gradauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.
„Tyrimo projektą finansavo jungtinis Lietuvos-Latvijos-Taivano fondas bei Lietuvos mokslo taryba, o gauti reikšmingi rezultatai publikuoti aukšto lygio moksliniuose žurnaluose International Journal of Molecular Science (2024, Q1), Biomolecules (2024, Q1) ir kt., dėl ko tikrai didžiuojamės“, – pasakoja dr. L. Tamašauskienė.
Mokslininkai patvirtino, kad alerginėmis ligomis sergančių pacientų vitamino D koncentracija yra mažesnė, palyginti su sveikais asmenimis visose tirtose šalyse. Taip pat nustatytas aiškus ryšys tarp vitamino D koncentracijos ir astmos rizikos.
„Tyrimo duomenys pagrindžia rekomendacijas tirti vitamino D kiekį kraujyje, ypatingai asmenims, turintiems alerginių ligų rizikos veiksnių, ir, esant reikalui, skirti vitamino D papildus“, – teigia alergologė ir klinikinė imunologė.
Nustatyta, kad tam tikri vitamino D receptorių genų polimorfizmai didina astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir yra susiję su vitamino D kiekiu. Ateityje tikimasi, kad šie genetiniai tyrimai galės būti įdiegti į kasdienę praktiką, leidžiantys prognozuoti atopinio dermatito ir astmos išsivystymo riziką.
Be to, tiriant sveikų asmenų ir sergančiųjų atopiniu dermatitu bei astma žarnyno mikrobiotos sudėtį, nustatyti reikšmingi skirtumai, rodantys galimą žarnyno bakterijų vaidmenį šių ligų išsivystyme.
„Reikalingi tolimesni tyrimai, kurie atsakytų į klausimą, kokios bakterijų rūšys dalyvauja alergeno nulemto uždegimo aktyvinime ir slopinime, ir kaip reikėtų koreguoti mikrobiotą, kad būtų galima sumažinti astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir/ ar ligos sunkumą“, – apibendrina dr. L. Tamašauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.