Nors daugelis su nekantrumu laukia šiltų orų, daliai žmonių organizmas sunkiai prisitaiko prie sezoninių pokyčių. Pavasarį dažniau skundžiamasi galvos ir sąnarių skausmais, kamuojančiu nuovargiu ar peršalimo ligomis. Mūsų kūnas jautriai reaguoja ne tik į orų, bet ir į gyvenimo būdo permainas, todėl svarbu jam pagelbėti, sako specialistė D. Tervydė. Ji dalijasi keturiais dažniausiais nusiskundimais, kurie gali kamuoti šiuo pereinamuoju laikotarpiu, ir pataria, kaip jų išvengti.
Nuovargis ir energijos trūkumas
Jaučiate mieguistumą ir energijos trūkumą? Pavasarį nuovargis kamuoja dažną. Anot specialistės, įtaką tam gali daryti hormoniniai pokyčiai. „Dėl trumpesnio šviesaus meto ir mažesnio fizinio aktyvumo žiemą organizme gali gamintis mažiau „laimės“ hormonų – serotonino ir dopamino, bet daugiau miego hormono – melatonino. Todėl žiemos pabaigoje galime jaustis mieguisti, mažiau gyvybingi ar pavargę“, – pasakoja vaistininkė.
Nuovargio simptomai kartais gali signalizuoti geležies trūkumą organizme, kuris dažnai kamuoja prasidėjus pavasariui. Kilus tokiems įtarimams, pravartu atlikti kraujo tyrimą, nes ilgalaikis geležies trūkumas gali turėti rimtų pasekmių. „Kartais jis gali būti atstatomas valgant daugiau raudonos mėsos, kepenėlių, grikių, jūros gėrybių, ankštinių daržovių. Jeigu šių nepakanka arba organizmas geležį sunkiai pasisavina, jos atsargas galima pastiprinti vartojant geležies preparatus su folio rūgštimi, kurie gali padėti užtikrinti hemoglobino gamybą ir deguonies patekimą į smegenis. Tačiau dėl geležies preparatų vartojimo pravartu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins jūsų kraujo tyrimus ir paskirs efektyviausią rekomenduojamą dozę“, – teigia D. Tervydė.
Dažnai nuovargio simptomus gali lemti ir vitamino B12 trūkumas. „Šio vitamino trūkumą organizme gali signalizuoti sumažėjęs energingumas, taip pat bendras silpnumas, mieguistumas, išblyškusi oda. B12 gausu gyvulinės kilmės produktuose – kepenėlėse, kiaušiniuose, pieno produktuose.
Jeigu šių produktų jūsų mityboje trūksta, pasikonsultavę su gydytoju, galite papildomai vartoti ir maisto papildus“, – sako farmacininkė. Norint susigrąžinti energiją svarbu ne tik mityba, bet ir fizinis aktyvumas. Taip pat rekomenduojama daugiau laiko praleisti lauke – dienos šviesa gali padėti organizmui gaminti serotoniną ir slopinti melatonino gamybą.
Sutrikęs virškinimas ir lėtesnė medžiagų apykaita
Žiemą susiformavę mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai gali turėti neigiamų pasekmių virškinimo sistemai. „Šaltuoju sezonu neretai valgome daugiau riebaus maisto, cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Gyvenimo būdas tampa sėslesnis, mažiau laiko praleidžiama lauke, daug ir intensyviai dirbame, gali sutrikti darbo ir poilsio režimas. Dėl šių priežasčių pavasarį padidėja nusiskundimų dėl skrandžio refliukso, pilvo pūtimo ar užkietėjusių vidurių“, – sako specialistė.
Pavasaris – puikus metas pagerinti virškinamojo trakto sutrikimus. Prasideda žalių lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių sezonas, kuriose esančios naudingos medžiagos ir vitaminai gali pagerinti žarnyno veiklą. Rekomenduojama rinktis daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip avižos, bananai, burokėliai ar lęšiai.
„Jeigu norite palengvinti sutrikusio virškinimo simptomus, į pagalbą galite pasitelkti ir žolinius preparatus. Rūgštingumo simptomatikai lengvinti puikiai tinka saldymedis, gaurometis ar ramunėlės, esant vidurių užkietėjimui gali padėti šaltekšnis ir senų lapai. Jei ilgai kamuoja vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas, galite išbandyti balkšvųjų gysločių luobelių preparatus. Jeigu dvejojate, kokie medikamentai jums tiktų labiausiai ar kaip juos tinkamai vartoti, pasikonsultuokite su vaistininku“, – teigia D. Tervydė. Taip pat svarbu užtikrinti, kad organizme netrūktų gerųjų bakterijų, kurių gausu natūraliai fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte ar raugintuose kopūstuose. Jeigu šių produktų mityboje trūksta, papildomai galite vartoti probiotikų ir prebiotikų maisto papildus.
Susilpnėjęs imunitetas ir padažnėjusios alergijos
Nors atrodo, kad peršalimo ligų labiausiai reikėtų saugotis žiemą, iš tiesų jos pavojingos ir ankstyvą pavasarį, kai siaučia rinovirusai – labiausiai paplitę virusinių infekcijų sukėlėjai.
„Žiemai pasibaigus neretai mūsų imuninė sistema būna nusilpusi. Taip gali nutikti dėl to, kad šaltuoju sezonu valgome mažiau vaisių ir daržovių, mažiau judame. Be to, organizmą žiemą nualina ir kitos peršalimo ligos ar virusai. Kai dėl šių priežasčių nusilpęs imunitetas susiduria su pavasariniais temperatūrų pokyčiais, peršalimo rizika dar labiau padidėja“, – teigia specialistė. Susilpnėjusį imunitetą gali lemti ir vitaminų bei mineralų trūkumas. Imuniniuose procesuose svarbų vaidmenį vaidina vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į vitaminą D, kuris atlieka svarbų vaidmenį imuniteto funkcijose, slopindamas uždegiminius procesus. Daugiausiai jo gauname iš saulės, tačiau atsargas galite papildyti ir valgydami riebią žuvį ar kiaušinius. Imunitetą gali padėti stiprinti natūralūs žoliniai preparatai – ežiuolės, erškėčio, rausvosios rodiolės, ciberžolės, česnakų ar imbierų ekstraktai.
Pasak vaistininkės, dar vienas iššūkis organizmo imunitetui pavasarį – alergijos. „Alergijų sezonas paprastai prasideda kovo pabaigoje, tačiau kiekvienais metais jo pradžios data gali skirtis, kartais pirmosios žiedadulkės Lietuvoje pastebimos dar vasarį. Todėl alergiškiems žmonėms vaistinėlę pravartu pasiruošti iš anksto ir pajutus pirmuosius simptomus reaguoti nedelsiant“, – sako specialistė.
Slogi nuotaika ar suprastėjęs miegas
Pavasarį organizmui tenka prisitaikyti prie besikeičiančio paros ritmo, miego režimo ir didėjančio veiklų bei darbų krūvio. Visa tai – iššūkis mūsų nervinei sistemai.
„Kokybiškas miegas yra būtinas sklandžiai nervinės sistemos veiklai, tačiau pavasarį, dėl besikeičiančio paros ritmo, nusiskundimų dėl miego kokybės daugėja. Todėl šiuo periodu labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo. Net jeigu ilgėjančios dienos vilioja eiti miegoti vėliau, pravartu visada keltis bei eiti miegoti tuo pat metu. Norėdami greičiau užmigti, į pagalbą galite pasitelkti ir natūralius preparatus – vaistinių valerijonų, pasiflorų, apynių ekstraktus“, – sako vaistininkė.
Sklandžiam nervinės sistemos darbui labai svarbūs B grupės vitaminai, kurių trūkumas gali lemti padidėjusį jautrumą, nerimą ar liūdesį. Šių vitaminų gausu mėsoje, viso grūdo produktuose, ankštinėse daržovėse, sėklose, riešutuose. „Klientams, kurie ieško maisto papildų nervų sistemos stiprinimui, dažnai rekomenduojame B grupės vitaminų derinius. Jų funkcijos labai susijusios, todėl daugeliu atvejų pravartu iškart vartoti visą jų kompleksą – B1, B6, B12“, – sako farmacininkė.
D. Tervydė priduria, kad bet kokiu atveju, pajutus bet kokius negalavimus ar pirmuosius nemalonius simptomus, verčiau neužsiimti savigyda ir pasikonsultuoti su gydytojais ar vaistininkais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.