Daugelis žmonių susiduria su problema, kuri kelia nuolatinį diskomfortą ir nepasitikėjimą savimi – gausiu prakaitavimu. Nors daugelis linkę tai ignoruoti, gydytoja dermatologė dr. Jurgina Ūselienė pabrėžia, kad šios problemos nereikėtų palikti be dėmesio, nes ji turi ne tik priežastį, bet ir efektyvių sprendimo būdų.
Kas yra hiperhidrozė ir kodėl ji atsiranda?
„Intensyvus prakaitavimas, arba hiperhidrozė, gali būti skirstomas į pirminį ir antrinį. Pirminis prakaitavimas žmones vargina dažniausiai, pastebėta, kad jis gali būti paveldimas ir yra susijęs su simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Pirminė hiperhidrozė dažniausiai pasireiškia paauglystėje, sulaukus jauno suaugusio amžiaus bei menopauzės metu, taip pat ji būdinga jautresniems ir rūkantiems žmonėms. Dažniausiai gausesnis prakaitavimas pasireiškia dienos metu, esant intensyvesnei protinei veiklai ar stresinėse situacijose“, – sako dr. J. Ūselienė.
Pirminio prakaitavimo metu dažniausiai prakaituoja tam tikros kūno sritys – pažastys, delnai, pėdos ir kirkšnys. Žmonėms tai sukelia didelį diskomfortą: jie nejaukiai jaučiasi, vengia fizinio kontakto, gėdijasi ne tik nemalonaus kvapo, bet ir matomų drėgnų dėmių. Vasarą problemų kyla ir dėl gausiai prakaituojančių pėdų, dėl nuolatinės drėgmės greičiau nudėvimi batai.
Pasak gydytojos, antrinei hiperhidrozei būdingas viso kūno prakaitavimas, dažniausiai pasireiškiantis naktį, kurį lydi troškulys, silpnumas ir dažnesnis šlapinimasis. Šį prakaitavimą gali išprovokuoti vartojami vaistai ar hormonų sutrikimai – tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją endokrinologą ir spręsti pagrindines sveikatos problemas.
Kasdieninės priemonės ir modernūs sprendimai
Prakaitavimą sumažinti gali antiperspirantai, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą priemonę pagal kūno zoną. Purškiami ir skysti rutuliniai antiperspirantai dažniausiai naudojami pažastų ir kirkšnių zonose, o delnams bei pėdoms labiau tinka kremo ar pudros pagrindo priemonės.
Tačiau, kaip pastebi dermatologė dr. J. Ūselienė, kai kurie žmonės yra alergiški antiperspirantams, dezodorantams ar kitoms panašioms priemonėms, arba jos tiesiog nesuteikia norimo efekto. Tokiais atvejais verta apsvarstyti itin efektyvią alternatyvą – botulino toksino injekcijas. Jos rekomenduojamos esant pirminei hiperhidrozei ir gali būti atliekamos ne tik pažastų, bet ir padų bei delnų srityse.
Botulino toksinas veikia prakaito liaukų nervines galūnes, slopindamas neuromediatoriaus acetilcholino išsiskyrimą. Dėl to net ir stresinėse situacijose prakaitas neišsiskiria arba jo kiekis ženkliai sumažėja.
„Sumažinus gausų prakaitavimą tam tikroje zonoje, kitose kūno vietose jis nepadidėja, nes botulino toksinas veikia tik toje vietoje, kur buvo suleistas, ir sisteminio poveikio organizmui neturi. Taip pat svarbu paminėti, kad, mažinant prakaitavimą, kenksmingos medžiagos nėra sulaikomos – mūsų organizmas jas vis tiek sėkmingai pašalina“, – teigia gydytoja.
Greita procedūra – ilgalaikis komfortas
Procedūra trunka vos 10–15 minučių. Nors ji gali būti šiek tiek nemaloni, tačiau yra praktiškai neskausminga, nes prieš injekcijas pasirinktose zonose užtepamas nuskausminantis kremas, kuris suveikia per 10–15 minučių.
Dermatologė teigia, kad pilnas procedūros efektas pasiekiamas per dvi savaites. Vieno injekcijų kurso užtenka 6–12 mėnesių, per kuriuos pacientas pamiršta padidėjusio prakaitavimo problemą. Praėjus šiam laikotarpiui, jei prakaitavimas vėl suintensyvėja, procedūrą galima kartoti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis gydymas ne tik sumažina prakaitavimą, bet ir ženkliai pagerina žmonių gyvenimo kokybę.
„Vis dėlto, botulino toksino injekcijos nerekomenduojamos esant antrinei hiperhidrozei, kurią išprovokuoja endokrininės ligos. Pasireiškiant jai, visų pirma, vertėtų kreiptis į endokrinologą ar bendrosios praktikos gydytoją tam, kad būtų nustatyta tiksli prakaitavimo priežastis“, – pasakoja dermatologė dr. J. Ūselienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog botulino toksino injekcijos prakaitavimo gydymui negali būti atliekamos vaikams, besilaukiančioms ir žindančioms moterims, sergantiems kai kuriomis retomis neurologinėmis ligomis (pvz., didžiąja miastenija) bei nerekomenduojamos pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.