Jūsų organizacijoje šiuo metu kažkas skęsta atlikdamas pasikartojančius darbus. Buhalteris ranka suvedinėja sąskaitas į dvi skirtingas sistemas, o klientų aptarnavimo specialistas šią savaitę jau šimtąjį kartą atsako į tą patį klausimą. Kartu šios smulkios neefektyvumo detalės kasmet pasaulinei ekonomikai kainuoja milijardus valandų ir eurų.
Dešimtmečius šios problemos sprendimas reiškė papildomų darbuotojų samdymą arba programuotojų parduodamų individualių, brangių sprendimų pirkimą, iš esmės prieinamą tik didelėms įmonėms. Tačiau praėjusiais metais įvyko esminis lūžis – atsirado naujos kartos įrankių, leidžiančių techninio išsilavinimo neturintiems žmonėms kurti galingas automatizavimo priemones, neparašant nė vienos kodo eilutės. Pavyzdžiui, n8n – platforma, apie kurią verslo automatizacijos pasaulyje šiuo metu kalbama daugiausia.
Procesų optimizavimas – prieinamas visiems
n8n yra darbo eigos (angl. workflow) automatizavimo platforma, leidžianti sujungti skirtingas programėles ir paslaugas, kad pasikartojančias užduotis būtų galima atlikti automatiškai. Iš pradžių, platforma yra tuščia erdvė, kurioje galima kurti „darbo eigas“ – veiksmų sekas, kurios vykdomos viena po kitos. Duomenys „teka“ per sujungtas veiksmų sekas, taip sudėtingas kelių žingsnių užduotis įvykdant automatiškai. Kadangi rašyti kodo neprivaloma, net programuoti nemokantis žmogus gali sukurti savo sistemą per 30 minučių. Tačiau norint į procesą įtraukti sudėtingesnių funkcijų, pavyzdžiui, nestandartinę logiką, galima pridėti savarankiškai parašytą kodą, o norint integruoti dirbtinio intelekto teksto analizės funkciją, galima pridėti ir „ChatGPT” integraciją.
Darbo eigos automatizavimo platformos leidžia organizacijoms savarankiškai kurti protingesnes, išsamesnes sistemas, be pernelyg didelių biudžeto apribojimų, dažnai lemiančių supaprastintų sistemų įsigijimą. Šiandien tokiose platformose galima rasti virš 1700 integracijų ir šimtus šablonų, tad automatizuotą sistemą galima sujungti su beveik bet kuria jūsų naudojama sistema, be būtinybės pradėti kūrybinį procesą nuo nulio.
Be to, vis populiarėja „agentinė” dirbtinio intelekto koncepcija – DI agentai gali priimti sprendimus, o ne vien apdoroti duomenis.
Tikroji automatizavimo vertė
Vien žinoti apie automatizavimą neužtenka – taip pat reikia suprasti, kur jį galima pritaikyti. Atsakymas yra gana paprastas – jei užduotis turi aiškią, stabilią tėkmę (jei X – daryk Y), vyksta dažnai (kasdien ar šimtus kartų per savaitę) ir užima laiko, bet nereikalauja sudėtingo mąstymo, verta pabandyti ją automatizuoti. Pažiūrėkime į realias situacijas.
Klientų aptarnavimo grupė sulaukia užklausos el. paštu. Įprastai, šį laišką turėtų peržiūrėti ir išspręsti vienas iš darbuotojų, tačiau užduotis perduodama dirbtinio intelekto sistemai. Šiuo atveju, DI identifikuotų klausimo tipą (ar tai problema dėl pristatymo, noro grąžinti prekę, ar kt.), patikrintų žinių bazę, ar tokiam klausimui nėra sukurto standartinio atsakymo. Jei tai dažnai užduodamas klausimas, DI išsiunčia automatinį atsakymą. Jei tai sudėtingesnė situacija – problema nukreipiama į tinkamo komandos nario el. paštą. Šios sistemos rezultatas: 30–40 proc. problemų išsprendžiamos automatiškai, o likusios – iš karto pateikiamos tinkamiems darbuotojams su aiškiu problemos aprašymu.
Kita situacija: sąskaitų faktūrų apdorojimas. Dirbtinis intelektas rastų tiekėjo duomenis, sąskaitos numerį, datą, sulygintų duomenis su pirkimo užsakymais ir įvertintų, ar suma atitinka įprastą šio tiekėjo gaunamą sumą. Jei suma mažesnė, nei nurodyta riba, sąskaita automatiškai patvirtinama. Jei suma viršija ribą – sąskaita pažymima ir perduodama vadovui. Įprastai iki 10 minučių pareikalaujanti užduotis sutrumpinama iki maždaug 10 sekundžių.
Panašių pavyzdžių galima pastebėti beveik kiekvienoje darbo vietoje. Svarbiausia atkreipti dėmesį į neefektyvius procesus ir nebijoti išbandyti išmaniųjų technologijų taupant laiką.
Kaip automatizacija pakeis mūsų darbą
Šiuolaikinė automatizacija iš esmės keičia darbo esmę: pereiname nuo rutininio užduočių vykdymo prie procesų priežiūros, kai žmogus turi ne tik atlikti užduotis, o suprasti, valdyti ir optimizuoti sistemas. Darbo rinkoje drastiškai mažės duomenų suvedimo ir pasikartojančių kognityvinių užduočių poreikis, o vertingiausiais taps analitinis mąstymas, kūrybiškumas, emocinis intelektas bei gebėjimas kritiškai įvertinti, ką ir kaip verta automatizuoti. Nors technologinis pranašumas leis sėkmingoms įmonėms dirbti efektyviau, esminis lūžis įvyks organizacijų kultūroje – darbas taps labiau specializuotas, reikalaujantis didesnės autonomijos, procesų skaidrumo ir nuolatinio mokymosi lankstumo.
Kaip pasiruošti artėjantiems pokyčiams?
Norėdami išlikti konkurencingi, darbuotojai turėtų priimti pokyčius, o ne nuo jų bėgti. Nebūtina tapti DI ekspertu, tačiau verta išmokti gerai naudotis duomenų apdorojimo programomis (pvz., „Excel”) bei pastebėti užduotis, kurias galima automatizuoti. Taip pat, vis svarbesni tampa „žmogiški įgūdžiai”: kritinis mąstymas, komunikacija, emocinis intelektas, kūrybiškumas ir gebėjimas prisitaikyti. DI įrankiai iš lėto moko mus ne tik atlikti užduotis, bet pradėti galvoti apie jų prasmę, papildomas sprendimo strategijas ir kaip kurti pridėtinę vertę.
Organizacijoms sėkmę garantuoja strateginis perėjimas prie automatizacijos, pradedant nuo vieno konkretaus, daugiausiai laiko naudojančio proceso, pereinant prie kitų procesų tik kai pastarasis yra tinkamai automatizuotas. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, ar duomenys struktūrizuoti, nesidubliuoja ir prieinami per kuo mažiau skirtingų sistemų. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kad DI negali pakeisti visų turimų darbuotojų ir privaloma investuoti į jų ugdymą, kadangi net geriausios sistemos nustoja veikti, kai nėra tinkamai prižiūrimos.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.