Šiuolaikinėje visuomenėje, didėjant informacijos srautui, požiūris į žmones, turinčius psichikos sutrikimų, pamažu keičiasi. Vis dėlto, informacijos vis dar trūksta, o tai lemia baimę, kylančią iš intelekto ar psichosocialines negalias sukeliančių sutrikimų nesupratimo. Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia dažnai apipinami įvairiais mitais, kurie trukdo jų integracijai.
Psichiatrė Vilija Navickienė pabrėžia, kad šiems asmenims tampant matomesniems visuomenėje, įsitraukiant į įvairias veiklas, o mokyklose vykdant vaikų su negalia integraciją, požiūris iš esmės keičiasi. Ypatingai nuostatos kinta, kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje. „Mes pamirštame, kad šie žmonės, nors yra kiek kitokie, neretai turi daug atjautos, o teikiant tinkamą pagalbą ir priežiūrą, jie nesiskiria nuo mūsų visų“, – teigia specialistė.
Kuo skiriasi intelekto ir psichosocialinė negalia?
Psichiatrės teigimu, negalia yra tam tikrų gebėjimų sutrikimas, o jų gali būti įvairių: fizinių, intelektinių, psichosocialinių.
„Jei kalbame apie intelekto negalią, Lietuvoje ji dažnai vadinama protiniu atsilikimu. Tai – sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad su protiniu atsilikimu gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai“, – aiškina V. Navickienė.
Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas sergantiems Dauno sindromu, turintiems autizmo spektro sutrikimą ir kitais atvejais. Intelekto negalia dažniausiai yra įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, kuomet psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą. Pagrindinės to priežastys – infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, traumos gimimo metu.
Tuo tarpu psichosocialinė negalia, kaip ir sako pats pavadinimas, reiškia sunkumus socialinėje erdvėje, kai žmogus susiduria su problemomis sąveikaujant su socialiniu pasauliu.
Asmuo jaučiasi apribotas, jam tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis. „Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais, tačiau tai nereiškia, kad visi kamuojami psichikos sutrikimų turės ir psichosocialinę negalią. Būtent ši negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos laipsnis ilgainiui gali kisti. Psichosocialinės negalios priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės: susijusios tiek su paveldimumu, tiek su nepalankiomis aplinkos sąlygomis“, – pažymi psichiatrė.
Esminis skirtumas tarp šių negalių yra tas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti.
Kodėl daugėja psichikos sutrikimų?
Pasak V. Navickienės, pastaraisiais metais daugėja žmonių su psichikos sutrikimais, atitinkamai padaugėjo ir asmenų su psichosocialine negalia. „COVID-19 pandemijos metu išaugo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių patiriame daugiau streso, o jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Be to, didėjantis informacijos kiekis apie psichikos sutrikimus skatina žmones vis dažniau kreiptis pagalbos į specialistus. Anksčiau gyventojai dažniau nedrįsdavo arba, apimti gėdos jausmo, vengdavo praverti specialistų kabinetų duris.
Integracija ir tolerancija – kelias į pokyčius
Kalbėdama apie būdus, kaip paskatinti žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją, psichiatrė pabrėžia informacijos sklaidos svarbą. Turėtų daugėti informacijos šia tema, būti organizuojami ar lengviau prieinami mokymai tiems, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ar kitur.
„Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime auginti toleranciją žmonių su šiomis negaliomis atžvilgiu. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, darbinėje, tokių žmonių integracija progresuoja lėtai, tačiau dabar yra įvairių galimybių ir naujovių, kurios padeda integruotis ir darbe, ir visuomeniniame gyvenime. Jeigu mums trūksta informacijos apie šiuos sutrikimus, reikia jos ieškoti arba pradėti vykdyti specialius psichoedukacijos mokymus visoje šalyje“, – reziumuoja V. Navickienė.
Šias idėjas atspindi ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija „Išsikraustykime iš stereotipų!“, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomenės narys ir kaimynas. Kampanija taip pat siekia keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas ir skatinti didesnę žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją į visuomenę. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.