Depresija yra rimta psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors jos pagrindiniai simptomai yra žinomi, liga gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo lyties ar amžiaus. Svarbiausia – atpažinti ženklus ir nedelsiant kreiptis pagalbos, ypač kai Lietuvoje yra prieinamos ir nemokamos gydymo galimybės.
Vilniaus „Asmens sveikatos klinikoje“, Žalgirio g. 90, veikiantis Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionaras teikia nemokamas depresijos gydymo paslaugas. Jomis gali pasinaudoti visi apdraustieji PSD, turintys gydytojo psichiatro arba bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojo, įgijusio teisę taikyti psichoterapijos metodą, siuntimą.
Klasikiniai depresijos simptomai ir pasireiškimo ypatumai
Dienos stacionaro vadovas, gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Edgaras Čiūras primena, kad depresijai būdingi simptomai apima liūdną nuotaiką, sumažėjusią energiją ir aktyvumą. Sergantys žmonės dažnai jaučia mažesnį pasitenkinimą, jiems sunkiau susikaupti, nuolat kamuoja nuovargis. Taip pat gali atsirasti miego sutrikimų ir keistis apetitas. Atsiradus šiems simptomams, gali sumažėti savivertė, pasitikėjimas savimi, dažnai kilti kaltės jausmas. Priklausomai nuo simptomų intensyvumo, depresija gali būti lengva, vidutinė ar sunki.
E. Čiūras pastebi, kad depresija dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams, be to, gali skirtis ir skirtingų lyčių žmonių nusiskundimai. Vyrai dažniau gali skųstis susierzinimu, pykčio protrūkiais, impulsyvumu. Sergant depresija, jie taip pat dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, pasineria į fizinę veiklą ar darboholizmą. Moterys, priešingai, dažniau skundžiasi liūdesiu.
Šie skirtumai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. „Viena tokių priežasčių, kad vyrams sunkiau pripažinti, jog jie yra liūdni. Tai gali būti siejama su turimais įsitikinimais, vyriškumo samprata“, – teigia gydytojas. Ryškių skirtumų tarp vyresnio amžiaus ir jaunų žmonių depresijos pasireiškimų nėra, tačiau kai kurie simptomai gali būti ryškesni. „Kartais vyresnio amžiaus žmogus gali labiau skųstis somatiniais arba fiziniais simptomais bei nerimu dėl sveikatos, o klasikiniai depresijos simptomai gali būti ne tokie ryškūs.
Taip pat gali būti labiau sutrikusios pažintinės funkcijos“, – sako gydytojas.
Depresija ir fizinė sveikata: glaudus ryšys
E. Čiūras akcentuoja, kad ryšys tarp depresijos ir žmogaus fizinės sveikatos yra labai glaudus. Kartais sergantys depresija žmonės patiria fizinių nusiskundimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, diskomfortas pilve, pilvo pūtimas, viduriavimas, taip pat galvos skausmai. Tai gali būti vieni iš depresijos simptomų.
Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, susirgus depresija, lėtinės ligos gali paūmėti, pasunkėti jų kontrolė, gali paryškėti simptomai. Tokiu atveju tarsi patenkama į užburtą ratą, kai pablogėjusi fizinė žmogaus sveikata pablogina emocinę būseną. E. Čiūras primena, kad depresija yra viena iš lėtinių ligų komplikacijų.
Negydomos depresijos pasekmės ir pagalbos svarba
Gydytojas džiaugiasi, kad žmonės, jausdami depresijos simptomus, vis dažniau ir drąsiau kreipiasi į psichiatrus, psichoterapeutus ir psichologus. Vis dėlto, dalis žmonių nedrįsta kreiptis bijodami pasekmių, jei bus nustatyta diagnozė, taip pat dėl stigmos ar įsitikinimų, susijusių su depresija – pavyzdžiui, kad tai silpnumo požymis ar kad vyrai neverkia, neliūdi. Todėl vyrai labiau linkę nesikreipti į specialistus dėl įsitikinimų, kad jausmus rodyti nevyriška.
Kartais žmonės patiria simptomus, bet jaučia vidinę stigmą, vengia įsisąmoninti, kad reikia pagalbos. Gydytojo nuomone, tokiu atveju svarbu suprasti, kad jūs nesate liga. Kartais pravartu keisti mintis „esu depresiškas“ į mintis „sergu depresija“. Stigmą gali padėti mažinti ir prisijungimas prie savipagalbos grupių, pabendravimas su žmonėmis, susiduriančiais su panašiomis problemomis. Galiausiai, pats kreipimasis pagalbos į specialistus gali padėti mažinti stigmą.
E. Čiūras primena, kad užsitęsusi ir negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių: „Dėl to gali kilti sunkumų darbe, santykiuose. Užsitęsusi ir negydyta depresija gali paskatinti piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Žmogus gali labiau izoliuotis, atsiriboti nuo aplinkinių. Nesigydant gali stiprėti nepasitikėjimo savimi jausmas, kritiškumas sau. Taip pat didėja ir savižudybės rizika.“
Depresijos gydymo strategijos
Depresijos gydymo strategijos priklauso nuo jos sunkumo. Jeigu depresija yra lengva, galima taikyti tik psichoterapiją. Tačiau jei depresija yra vidutinė ar sunki, geriausias rezultatas pasiekiamas taikant kompleksinį gydymą, derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija.
Dienos stacionaro vadovo, gydytojo psichiatro-psichoterapeuto E. Čiūro teigimu, Suaugusiųjų dienos stacionare taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas, didelis dėmesys skiriamas psichoterapinei pagalbai: „Gydymo metu žmonės lanko grupinę ir individualią terapiją. Taip pat vyksta ir kiti užsiėmimai: šokio judesio terapija, meno terapija, relaksacijos, meditacijos, tamsiuoju metų laiku naudojame ir šviesos terapijos lempą. Esant poreikiui skiriamas ar koreguojamas ir medikamentinis gydymas.“ Užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 8 val. iki 14 val. Gydymas čia trunka trisdešimt darbo dienų, o esant poreikiui už gydymosi laikotarpį išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
Be to, svarbu nepamiršti reguliaraus fizinio aktyvumo, kurio efektyvumas įrodytas daugelio tyrimų. Taip pat padeda subalansuota mityba, psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimas ir meditacija. Visi šie faktoriai yra svarbūs ir po gydymo, kad depresijos epizodai nepasikartotų. Būtinas ir tinkamas darbo bei poilsio režimas, geras miegas, laikas pomėgiams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.