Atėjus šiltajam metų laikui, daugelis skuba mėgautis saulės spinduliais, tačiau dermatologai nuolat primena apie pavojus, kurie slypi ultravioletiniuose spinduliuose. Gydytoja dermatovenerologė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms saulė yra ypač pavojinga.
Kurių žmonių oda jautriausia saulei?
„Didesnę riziką turi žmonės, kurių oda natūraliai šviesesnė, taip pat strazdanoti, rausvaplaukiai, mėlynakiai, saulėje greitai nudegantys asmenys. Jie turėtų ypatingai saugotis“, – įspėja profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Anot profesorės, natūralus žmogaus gymis tiesiogiai susijęs su nudegimų ir jų sukelto odos vėžio rizika. Šviesesnėje odoje yra mažiau melanino – pigmento, kuris atlieka apsauginę funkciją. „Jei oda turi mažiau melanino, saulės UV spinduliai veikia odą žalojančiai, nes jų niekas nesulaiko. Kuo žmogus turi rudesnę odą, tuo UV spinduliai sunkiau prasiskverbia, nes melaninas juos blokuoja“, – pasakoja prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad tamsesnio gymio odą turinčių žmonių odai saulė taip pat kenkia. Bendrų saugumo rekomendacijų turėtų laikytis absoliučiai visi.
Svarbiausios apsaugos priemonės
Kai lauke spigina saulė ir termometrų stulpeliai kyla aukštyn, būtina gerti daugiau skysčių, rinktis kuo daugiau kūno pridengiančią aprangą, nepamiršti galvos apdangalo ir akinių nuo saulės. Profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė pataria nepridengtas kūno vietas, ypač veidą, nosį, sprandą, skalpą ir plaštakas, tepti stiprios apsaugos nuo saulės kremu (SPF 50+). Likusiems odos plotams puikiai tiks SPF 30.
„Odos vėžys dažnai atsiranda dėl mūsų netinkamos elgsenos saulėje“, – konstatuoja M. Bylaitė-Bučinskienė, ragindama lietuvius išsiugdyti didesnės atsakomybės už savo sveikatą jausmą. Ji pastebi, kad mūsų įpročiai ir elgesys gali turėti lemiamos reikšmės ligų išsivystymui.
„Užsienyje žmonės tą geriau supranta.
Mes, matyt, dar turime tą paveldą, kad kažkas kitas turi mumis pasirūpinti. Matosi, kad jaunimas ima rūpintis mityba, daugiau sportuoja, supranta rūkymo ir alkoholio žalą“, – teigia profesorė, akcentuodama, jog nors saulė ir skatina vitamino D gamybą, kurio trūksta daugeliui lietuvių, svarbiausia neprarasti saiko jausmo. „Taip, saulės Lietuvoje trūksta, mums ji reikalinga, nes nuo jos priklauso žmogaus nuotaika ir darbingumas. Pavasarį, kai saulė pašviečia, nežiūrint to, kad dar šalta, visi daugiau šypsosi, mažiau skundžiasi, nors kasdienės problemos niekur nedingo“, – pastebi prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Pakanka vos 10 minučių saulėje, o tada geriau ieškoti pavėsio. Be to, saulės spindulių reikėtų apskritai vengti, kai saulė yra aktyviausia – tarp 11 ir 16 valandos.
Kiti odos vėžio rizikos veiksniai
Didelę riziką susirgti odos vėžiu turi vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, taip pat tie, kurių šeimos nariai sirgo melanoma ar kitų formų odos vėžiais. Ligos pavojus išauga ir tuomet, jei žmogus turi daug apgamų (50 ar daugiau) – tuomet reikia būti itin budriam. Net 2–3 stiprūs nudegimai saulėje jau žymiai padidina tikimybę susirgti melanoma.
Odos vėžiu dažniau serga ir tie, kurie lankosi soliariumuose bei mėgsta ilgai skrudintis saulėje paplūdimyje. Rizikos grupėje yra ir tie, kurie daug laiko praleidžia lauke dėl darbo ar laisvalaikio.
„Jeigu soliariume apsilankai apie 20 kartų per metus, iki 75 proc. padidėja rizika susirgti tiek odos, tiek akių dugno melanoma. Tai – ne juokas. Ne be priežasties Australijoje soliariumai yra uždrausti“, – akcentuoja profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.