Karas Irane sujaukė pasaulinę gamtinių dujų rinką, kurioje kainos šiuo metu yra maždaug dviem trečdaliais didesnės nei vasarį. Nepaisant to, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas veikia įprastu režimu. Ramybę demonstruoja ir didieji Lietuvos dujų pirkėjai, kurie teigia kol kas tik stebintys situaciją ir nepriimantys skubotų sprendimų.
Dujų kainos šuolis po konflikto Irane
Prasidėjus karui Irane, pasaulinėje gamtinių dujų rinkoje kainos šoktelėjo 60–70 procentų. Naujausiais duomenimis, aukštesniame lygyje jos turėtų išlikti visus metus. Rinkos į Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų pradėtą karą Irane vasario 28 dieną sureagavo žaibiškai – jau pirmąją darbo dieną populiarusis gamtinių dujų Nyderlandų TTF indeksas buvo pakilęs beveik 40 procentų, iki 44,51 euro už megavatvalandę (MWh).
Šiemet aukščiausia dujų kaina buvo kovo 9 d. ir siekė 56,45 Eur/MWh, o pastarosiomis dienomis ji svyruoja apie 50 Eur/MWh. Nors tokios kainos nematytos bent kelerius metus, joms dar toli iki 2022 metų krizės lygio, kai už 1 MWh buvo prašoma ir 339 Eur. Šiuo metu Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandoriai rodo, kad maždaug 50 eurų kainų lygio galima tikėtis tiek šių metų vasarą, tiek ir rudenį bei žiemą.
Pastarasis kainų padidėjimas siejamas su iš esmės uždarytu Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio SGD. Nors Lietuva dujomis daugiausia apsirūpina iš JAV ir Norvegijos, sumažėjusi pasiūla daro įtaką ir šių šalių tiekiamų dujų kainoms.
Tuo metu Europos dujų saugyklos po šaltos žiemos yra ištuštėjusios. Pavyzdžiui, lietuviams aktualus Inčukalnas kovo 10 dieną buvo užpildytas 20,4 procento. Kitur saugyklos dar tuštesnės: Kroatijoje ir Nyderlanduose jų užpildymo lygis nesiekia 10 procentų.
Klaipėdos SGD terminalas veikia įprastu režimu
Klaipėdos SGD terminalą valdančios „KN Energies“ atstovas Vaidotas Bručkus sakė, kad šiuo metu krovinių tiekimo sutrikimų nefiksuoja, terminalo naudotojų elgsenos pokyčių taip pat nepastebi.
„Vis dėlto situacija rinkoje gali keistis gana greitai, ypač esant didelei kainų ir rinkos dinamikai. Jei aukštos gamtinių dujų kainos išsilaikytų ilgesnį laiką, gali atsirasti tam tikrų strateginių klientų sprendimų, siekiant optimizuoti energijos kaštus. Kaip matėme energetikos krizės metu, dalis rinkos dalyvių rinkosi alternatyvias energijos rūšis arba mažino vartojimą, todėl panašios tendencijos teoriškai galėtų pasireikšti ir dabar“, – svarstė valstybės valdomos įmonės SGD komercijos vadovas.
„Kaip matėme energetikos krizės metu, dalis rinkos dalyvių rinkosi alternatyvias energijos rūšis arba mažino vartojimą.“ – V. Bručkus
Jis paaiškino, kad terminalo veikla grindžiama ilgalaikiais kontraktais, pagal kuriuos tiekėjai įsipareigoja pristatyti SGD į terminalą.
„Šiuo metu nėra indikacijų, kad rinkoje būtų SGD trūkumas ar kad pristatymų grafikai būtų koreguojami. Tačiau, žinoma, aplinkybių visuma gali koreguoti ir rinkos dalyvių elgesį. Terminalo užpildymo lygis šiuo metu siekia apie 70 tūkst. kubinių metrų SGD, o artimiausias krovinys numatytas šių metų kovo 12–13 dienomis. Kroviniai į terminalą atvyksta periodiškai pagal iš anksto suplanuotą grafiką. Tikimės, kad šie grafikai nesikeis, o per metus į terminalą bus pristatyta daugiau nei 30 SGD krovinių“, – sakė V. Bručkus.
Pašnekovas pridūrė, kad atvykus kroviniui SGD yra nuosekliai išdujinamos ir perduodamos į sistemą. „Paprastai vieno krovinio kiekis išdujinamas maždaug per 10 dienų, po to terminalą pasiekia kitas suplanuotas krovinys. Šiuo metu nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad terminalo veiklos režimas galėtų keistis dėl pastarųjų įvykių ar jų sukeltų kainų šuolių“, – sakė jis.
Galiausiai, V. Bručkus pažymėjo, kad Lietuva SGD gauna iš įvairių šaltinių – daugiausia iš JAV ir Norvegijos, todėl terminalo naudotojai paprastai nėra priklausomi nuo tiekimo maršrutų, einančių per geopolitiniu požiūriu jautrius regionus, pavyzdžiui, Hormūzo sąsiaurį.
„Vis dėlto augančias SGD kainas jaučia visa rinka. Didesnės kainos reiškia didesnį kapitalo poreikį klientams, norint įsigyti SGD ir jas pristatyti į terminalą. Be to, po šaltos žiemos Inčukalno dujų saugyklos užpildymo lygis yra palyginti žemas, todėl pasiruošimas kitam šildymo sezonui gali kainuoti brangiau. Artimiausiu metu stebėsime, kaip keisis saugyklos užpildymo lygis, jei aukštos kainos rinkoje išsilaikys ilgesnį laiką“, – nurodė jis.
Dujų pirkėjai stebi rinką ir valdo rizikas
Kalbinti didmeniniai dujų pirkėjai teigė, kad šiuo metu pagrindinis jų uždavinys – situacijos stebėjimas ir analizė. „Ignitis“ dujų didmeninės prekybos departamento vadovė Asta Virbickienė aiškino, kad jie gamtines dujas įsigyja skirtingose rinkose bei skirtingais laikotarpiais.
„Gamtinių dujų importas vykdomas tiek išnaudojant SGD terminalą, tiek naudojantis jungtimis su kaimyninėmis šalimis ir gamtinių dujų požemine saugykla Latvijoje. Toks modelis leidžia užtikrinti patikimą ir savalaikį dujų tiekimą klientams“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, šiuo metu dujų rinkoje stebimi kainų svyravimai yra natūralūs.
„Žinoma, šiandienė kainų pasiutpolkė nestandartiškai išbalansuoja ilgalaikę kainų kreivę, kas indikuoja, kad šiuo metu sprendimai dėl gamtinių dujų įsigijimo vasaros laikotarpiu žiemos tiekimui neturėtų būti priimami. Šiuo metu kainų pokyčius lemia keletas veiksnių – geopolitinė situacija kartu su logistikos grandinės sutrikdymu, žiemos sezono pabaiga stebint rekordiškai žemą dujų saugyklų užpildymą. Tiksliai prognozuoti kainų kryptį, lygį ir jų trukmę yra sudėtinga. Pagrindinis gamtinių dujų tiekėjų uždavinys žymesnių kainų svyravimų laikotarpiu – valdyti rizikas ir užtikrinti stabilų tiekimą optimaliomis sąlygomis.
„Šiandienė kainų pasiutpolkė nestandartiškai išbalansuoja ilgalaikę kainų kreivę.“ – A. Virbickienė
„Ignitis“ tą daro vertindamas susidariusias aplinkybes ir taikydamas prieinamas priemones: iš anksto diversifikuodamas tiekimo šaltinius bei maršrutus, pagal su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintus principus fiksuodamas kainą daliai įsigyjamo kiekio. Tokiu būdu stengiamasi bent iš dalies suvaldyti trumpalaikių kainų šuolių neigiamą poveikį“, – dėstė A. Virbickienė.
Tuo metu „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas pastebėjo, kad geopolitinių krizių metu kainos dažnai reaguoja greitai. „Tačiau taip pat gali gana sparčiai koreguotis, kai rinkos dalyviai įvertina realų pasiūlos ir paklausos balansą. Kol kas mes savo strategijos ar planų nekeičiame, dujų pardavimų neatsisakome, bet stebime situaciją ir esame pasirengę reaguoti“, – sakė jis.
M. Kavaliauskas teigė, kad rizikas stengiasi sukontroliuoti, visų pirma, naudodami finansinius apsidraudimo instrumentus bei diversifikuodami pirkimo laiką ir šaltinius. „Tai padeda išvengti situacijos, kai visas reikalingas kiekis įsigyjamas vienu metu aukščiausios kainos taške, taip pat leidžia amortizuoti kainų svyravimus ir užtikrinti stabilesnę kainodarą klientams“, – sakė jis.
Kitos energetikos bendrovės „Enefit“ vadovas Valdemaras Fiodorovičius taip pat teigė, kad situacija Persijos įlankoje reikalauja atidumo.
„Pašalinus iš rinkos apie 20 proc. pasaulinės SGD gamybos, pajutome dujų indeksų šuolį. Pokytis paveikė konkurenciją tarp Europos ir Azijos rinkų dėl dujų krovinių. Kalbant apie mūsų regiono situaciją ir Lietuvą – beveik visas dujų tiekimas Baltijos šalyse yra iš JAV ar Norvegijos. Tai reiškia, kad energetinio saugumo ir tiekimo atžvilgiu galime būti ramūs. Visgi kainų atžvilgiu pokyčius vartotojai jau jaučia ir, jei karinis konfliktas tęsis toliau, pajus ir dar stipriau“, – neabejojo jis.
V. Fiodorovičius irgi pažymėjo, kad Europa žengia į metų laiką, kai šalys ruošiasi kitam šaltajam sezonui ir pildo dujų saugyklas.
„Tai reiškia, kad, jei dujų kainos nemažės ar net kils, šalys bus priverstos mokėti brangiau nei įprastai, o tai gali atsiliepti paprastam vartotojui. Kalbant apie mūsų bendrovę – situacija Artimuosiuose Rytuose planų nekoreguoja. Mes toliau nuosekliai ir atsakingai vykdome įsipareigojimus klientams. Situaciją nuolat stebime, tačiau kol kas pagrindo iš esmės peržiūrėti planus nematome“, – sakė jis.
Savo ruožtu trąšų gamintojos „Achema“ atstovai komentare pažymėjo, kad situacija yra itin dramatiška. „Atidžiai stebime rinką ir, kaip ir kiti rinkos dalyviai, stengiamės operatyviai reaguoti į jos pokyčius“, – sakė bendrovės komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.