Valdančiųjų frakcijų atstovams nedalyvavus slaptame balsavime, ketvirtadienį žlugo opozicijos inicijuota nepasitikėjimo procedūra Seimo pirmininku socialdemokratu Juozu Oleku.
Slaptame balsavime dalyvavo kiek daugiau nei 40 parlamentarų. Visi balsavusieji priklauso opozicinėms frakcijoms. Iš viso savo poziciją išreiškė 43 politikai, iš jų 35 buvo už, prieš – du, o susilaikė trys Seimo nariai, kiti biuleteniai buvo sugadinti.
Pagal Seimo statutą, Seimo pareigūnas netenka pareigų, jeigu už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141, taigi J. Olekas lieka vadovauti Seimui.
Aštrūs opozicijos klausimai J. Olekui: kaltino demagogija ir kvietė nusileisti ant žemės
Seimo opozicija reiškia nepasitikėjimą Seimo pirmininku Juozu Oleku. Seimo tribūnoje J. Olekas turėjo aiškintis ir dėl savo teiktų kandidatūrų, ir dėl koalicijos partnerių veiksmų. Pats Seimo pirmininkas daug kalbėjo apie nuveiktus darbus ir sakė, kad opozicijos argumentai yra politinio pobūdžio.
Konservatoriai, liberalai ir „demokratai“ siūlė J. Oleką atšaukti iš Seimo pirmininko pareigų dėl antikonstitucinio siūlymo partijos kolegą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju ir dėl atsakomybės stokos parenkant kandidatus į Seimo kontrolierius. Dėl opozicijos inicijuoto nepasitikėjimo Seimas apsisprendė ketvirtadienį slaptu balsavimu.
Konservatorius Mindaugas Lingė Seimo tribūnoje sakė, kad savo veiksmais valdantieji ne stiprina demokratijos pamatus, bet atvirkščiai – iš lėto juos ardomai plauna, „pridengiant nuolatiniais problemų nesureikšminimais ar profesionaliu žongliravimu selektyviais faktais ir tų faktų interpretacijomis.“
„Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu. Vos per pusmetį ne kartą aukščiau valstybinių interesų kelti asmeniniai ir partiniai interesai. Pirmą kartą istorijoje KT formavimas pripažintas antikonstituciniu, nors Seimo pirmininkas buvo įspėtas teisės mokslininkų, praktikų, konstitucinės teisės žinovų ir opozicijos“, – sakė M. Lingė.
„Panašu, kad Konstitucijos ignoravimas tapo sisteminiu J. Oleko veikimo braižu“, – pridūrė konservatorius.
M. Lingė taip pat kalbėjo apie valdančiųjų veiksmus, nukreiptus prieš LRT, ir pabrėžė J. Oleko vaidmenį šiame procese.
„Šis Seimas į istoriją įeis kaip atkakliausiai bandęs užvaldyti LRT. Net ir šią Seimo sesiją pradedame ne nuo poligono projekto svarstymo, o nuo pastangų toliau dorotis su nacionaliniu transliuotoju. Seimo pirmininko vaidmuo šiame procese ne paskutinis“, – tvirtino Seimo narys.
Pasak jo, visa situacija su LRT yra demokratijos moralės testas, kurio Seimo pirmininkas neišlaikė.
„Savo politinę patirtį ir autoritetą naudojate ne kelti politinės atsakomybės kartelę, bet nesureikšminti, pateisinti, ir taip normalizuoti brutalumą, melą, chamizmą, smurtą, antisemitizmą ar vienos partijos finansines machinacijas“, – kritikavo M. Lingė.
„Negalime ir toliau pateisinti nenormalumo normalizavimo“, – pabrėžė konservatorius.
J. Olekas: opozicijos argumentai – politinio pobūdžio
Pats J. Olekas neįžvelgė esamo teisinio pagrindo jo interpeliacijai ir kalbėjo apie atsakomybę: „Demokratija remiasi ne tik procedūromis, ji remiasi atsakomybe – atsakomybe už žodžius, atsakomybe už argumentus, atsakomybe už valstybės institucijų reputaciją. Visų pirma, atsakomybe prieš Lietuvos žmones.“
Seimo pirmininkas neįžvelgė ir jo atleidimo motyvų. Pasak jo, Seimo pirmininkas tik teikia įvairias kandidatūras, o jas patvirtina visas Seimas.
„Sprendimai buvo priimti laikantis teisinės tvarkos ir parlamentinių procedūrų. (…) Seimo pirmininkas negali ir neturi teisės daryti įtakos Seimo narių balsavimams. Todėl faktas, kad Seimas slaptu balsavimu nepritarė vienai ar kitai kandidatūrai savaime negali būti laikoma Seimo pirmininko atsakomybe ar pažeidimu“, – tvirtino J. Olekas.
„Akivaizdu, kad pateiktame projekte nėra pakankamo teisinio pagrindo Seimo pirmininko atleidimui iš pareigų, o jame pateikti argumentai yra politinio, ne teisinio pobūdžio“, – pridėjo J. Olekas.
Seimo pirmininkas opozicijos inicijuojamą nepasitikėjimo juo procedūrą vadino politine konkurencija ir teigė – svarbu, kad tokia „politinė konkurencija neperžengtų ribos, kuri pradeda institucijų silpninimą.“
Toliau J. Olekas kalbėjo apie Lietuvos saugumą, paramą Ukrainai ir vardijo įvairiose srityse nuveiktus darbus.
J. Olekas sulaukė aštrių klausimų
Konservatorius Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Seimo pirmininko kalba truko beveik pusvalandį: „Turėjome kęsti jūsų demagogiją, kuri truko beveik 30 minučių.“
Ž. Pavilionis taip pat akcentavo, kad politikoje egzistuoja ne tik teisiniai, bet ir politiniai, moralės ir sąžinės dalykai.
„Daugumoje faktiškai yra trys kraštutinės dešinės partijos. Viena jų – „Nemuno aušra“ – pretenduoja į pačių prorusiškiausių partijų grupę, (…) kuri yra antiukrainietiška, prorusiška. Dar nepaminėjau antisemitizmo. Ar tai normalu? Ar jūs jaučiatės tvirtas, būdamas tokioje daugumoje, gaudamas tokį palaikymą? (…) Ar tai atitinka jūsų vertybes?“ – klausė konservatorius.
J. Olekas teigė, kad koalicija turi aiškią kryptį dėl paramos Ukrainai, tačiau sutiko, kad jam nepatinka kai kurie Seimo narių pasisakymai.
„Taip, man nepatinka kai kurios diskusijos ar žingsniai. Bet, kaip dauguma, kaip Lietuvos Respublikos Seimas, mes turime labai aiškią kryptį ir ją labai aiškiai išlaikome. (…) Žmonės išrinko. Mus išrinko labai margus. (…) Todėl tas darbas nėra toks lengvas“, – sakė Seimo pirmininkas.
Konservatorius Jurgis Razma ironizavo, kad savo kalboje J. Olekas ir biudžeto patvirtinimą, ir paramą Ukrainai, ir strategines valstybės politikos kryptis pateikė kaip savo nuopelnus.
„Kviečiu nusileisti ant žemės ir diskutuoti apie tai, kokie klausimai keliami. (…) Ar jūs galėtumėte įvardinti bent vieną Seimo pirmininką, kurio per pusmetį teiktos visos kandidatūros būtų atmestos? (…) Manau, būsite neprilygstamas šioje situacijoje ilgą laiką“, – pažymėjo J. Razma.
J. Olekas sutiko, kad visada maloniau, kai Seimas pateiktą kandidatūrą patvirtina, tačiau sakė, kad, „deja, Seimas, kaip demokratinė institucija, turi tokią galimybę nuspręsti kitaip.“
Socialdemokratai: opozicijos veiksmai – desperacija
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė abejojo „tikrosiomis opozicijos intencijomis“.
„Lietuvos žmonės mus išrinko ne tam, kad gaištume laiką begaliniams asmeniniams užsipuldinėjimams ir politiniams žaidimams, o tam, kad spręstume realius iššūkius“, – teigė O. Leiputė.
Pasak jos, opozicija neturi realių idėjų, kaip stiprinti Lietuvą, todėl ima puldinėti konkrečius asmenis.
„Tai nėra nepasitikėjimas. Tai opozicijos desperacija. Jūs norite atleisti Seimo pirmininką ne todėl, kad jis blogai dirbo, o todėl, kad trukdo jūsų žaidimams“, – kritikavo O. Leiputė.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pirmininkas Jaroslavas Narkevičius opozicijos inicijuojamą nepasitikėjimą Seimo pirmininku taip pat vadino veiklos imitacija ir noru pasirodyti.
„Tai negali būti remiamas veiksmas. Dėl to mes vienareikšmiškai nedalyvausime šiame farse. Galime tik apgailestauti, kad šis laikas gaištamas tuštiems, gal ir kai kuriems politikams naudingiems pasisakymams“, – teigė J. Narkevičius.
Liberalas smogė valdantiesiems: skaldyti jums patinka
Liberalas Simonas Kairys pažymėjo, kad skaldo ne opozicija, o patys valdantieji: „Skaldyti jums yra šaunu, skaldyti jums patinka. Tokiu būdu atrodo, kad jūs dirbate, o kažkas jus puola. Bet jūs patys sukuriate tokias situacijas.“
„Nežinau, kas atsitinka, kai žmonės, būdami tikrai gerbtini politikai, patenka į tą ratą ir tampa vieni iš trijų svarbiausių valstybės pareigūnų. Kas tada atsitinka? Ar nėra supratimo, kad, šiuo atveju esant Seimo pirmininku, tokios pareigos yra aukščiau tavo partinės bendruomenės?“ – klausė S. Kairys.
„Opozicija negali nematyti, kokioje situacijoje esame atsidūrę ir atsidūręs Seimo pirmininkas“, – teigė liberalas.
S. Kairys taip pat priminė valdančiųjų veiksmus prieš LRT. Pasak jo, vien tai, kad į Lietuvą aiškintis situacijos atvyko Venecijos komisija, yra gėda.
„Gėda irgi reikalauja atsakomybės. Lietuva iš pavyzdinės valstybės (…) tapo tiriamuoju objektu“, – kritikavo S. Kairys.
Konservatorius Jurgis Razma taip pat skeptiškai vertino valdančiųjų kritiką dėl to, esą opozicija jiems trukdo dirbti. Jis atkreipė dėmesį, kad opozicija nereikalavo, kad Seimo pirmininko nepasitikėjimo klausimas būtų svarstomas jau šį ketvirtadienį.
„Tokio nedarbingo laikotarpio, kaip yra pastaruosius keletą mėnesių, jau seniai neatsimenu. (…) Kai tarp rudens ir pavasario sesijų nebuvo nė vienos neeilinės sesijos, kai komitetai beveik neposėdžiavo. (…) Reikėtų pripažinti, kad patys darbų nelabai turit, ir baigti demagogiją“, – kritikavo J. Razma.
Kodėl opozicija reiškė nepasitikėjimą Seimo pirmininku?
J. Olekas pernai Seimo kontroliere siūlė Rasminą Čepkauskienę, kuri jurisprudencijos bakalauro studijas baigė Maskvos tarptautiniame universitete 1995–1999 metais, ir partijos bendražygę Neriją Stasiulienę. Abi jos nebuvo paskirtos į pareigas.
Pasak opozicijos, J. Olekas vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis – šališkai vadovavo darbo grupei, suburtai tobulinti LRT įstatymą, nesiekė dialogo su visomis žurnalistų organizacijomis, nors jam šis dialogo kelias ir buvo siūlomas.
„Atsižvelgdami į tai, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių Seimo pirmininkas prarado mūsų pasitikėjimą (…) siūlome Seimui atleisti Seimo pirmininką Juozą Oleką iš pareigų“, – nurodo teikėjai.
Seimo pirmininkas pareigų netenka tada, jei už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų Seimo narių – ne mažiau kaip 71 iš 141.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.