Daugelis mūsų puikiai supranta sveikos gyvensenos svarbą, tačiau kalbant apie prevencinius sveikatos patikrinimus, dažnai stokojame ryžto. Šeimos gydytojai pastebi, kad nemažai pacientų atidėlioja vizitus ir reikalingų tyrimų atlikimą neribotam laikui. Šeimos gydytoja D. Čiūdarienė pabrėžia, kad dažnai žmonės tiesiog nežino, kaip atliekami prevenciniai tyrimai, ir baimindamiesi nemalonių pojūčių, jų atsisako, įtikindami save, kad jaučiasi gerai, todėl prevencinės programos jiems nėra reikalingos.
Nežinojimas prisideda prie to, kad kelią ligai galinčius užkirsti tyrimus lydi daugybė nepagrįstų baimių. Pavyzdžiui, žmonės vengia tirtis, nes bijo, kad tyrimų metu bus aptikti piktybiniai pakitimai ar kitos problemos, ir verčiau renkasi apie tai nežinoti. Tačiau toks abejingumas gali kainuoti brangiai.
Ankstyva diagnostika – raktas į ilgesnį gyvenimą
Prevencinės sveikatos programos yra neįkainojama dovana, leidžianti anksti aptikti įvairius organų ar audinių pakitimus ir nustatyti sunkias ligas, dažniausiai – vėžį. Ankstyvoji diagnostika gerokai padidina sėkmingo gydymo ir išgyvenimo šansus.
„Nors sergamumas vėžiu Lietuvoje kasmet didėja, mirštamumo rodikliai – mažėja. Dėl reguliariai atliekamų prevencinių tyrimų, vis daugiau vėžio atvejų nustatoma dar ankstyvose stadijose, todėl juos išgydyti yra daug lengviau. Prevenciniai tyrimai leidžia įvertinti riziką susirgti, taip pat užkerta kelią ligos progresui ir pagerina šansus išgyventi ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet ir turintiems širdies ir kraujagyslių ligų“, – pažymi D. Čiūdarienė.
Valstybės kompensuojamos prevencinės programos Lietuvoje
Šiuo metu įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojai gali nemokamai išsitirti dėl šių ligų:
- Krūties vėžio: moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai).
- Gimdos kaklelio vėžio: moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai).
- Storosios žarnos vėžio: vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai).
- Prostatos vėžio: vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), ir nuo 45 metų, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
- Širdies ir kraujagyslių ligų: vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualų prevencijos planą.
Genetikos įtaka ir tyrimų periodiškumas
Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad pacientai, kurių artimieji serga į prevencinių ligų sąrašą patenkančiomis ligomis (pavyzdžiui, priešinės liaukos vėžiu), dažniau kviečiami prevenciniams tyrimams. Genetika yra vienas iš rizikos faktorių, galimai lemiančių ligos atsiradimą.
„Genetiką galima vertinti kaip vieną iš rizikos faktorių, galimai lemiančių ligos atsiradimą. Dėl to kraujo tyrimą dėl priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos reikia atlikti ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus, o tikslų tyrimo periodiškumą sprendžia gydytojas. Tyrimai dėl krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio diagnostikos taip pat atliekami kartą per dvejus metus, o pagal gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, tyrimai atliekami kartą per 3 arba 5 metus, priklausomai nuo pacientės amžiaus“, – teigia D. Čiūdarienė.
Nors genetinę riziką turintys asmenys raginami tikrintis dažniau, sveikatą pasitikrinti turėtų ir kiti pacientai, nepaisant jų amžiaus, esamų rizikos faktorių ar bendros sveikatos būklės. Jiems rekomenduojama tyrimus atlikti kas 1–2 metus.
Neatidėliokite – kreipkitės į šeimos gydytoją
Gydytoja D. Čiūdarienė ragina pacientus nedelsti ir neatidėlioti prevencinių programų tyrimų. Šeimos gydytojai gali suteikti išsamią informaciją apie tyrimų atlikimą, jų dažnį ir individualius rizikos veiksnius. Prevencija yra geriausias būdas išsaugoti sveikatą ir gyvybę, todėl pasinaudokite nemokamomis galimybėmis pasirūpinti savimi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.