Kaip bėgant metams keičiasi plaukai ir kaip šiuos procesus sulėtinti, pasakoja gydytoja dermatovenerologė – trichologė Lina Martinėlė.
Plaukų augimo ciklo pokyčiai su amžiumi
Plaukai auga cikliškai, pereidami keturias pagrindines fazes: augimo (anageno), pereinamąją (katageno) ir ramybės (telogeno), po kurios plaukas iškrenta. Įprastai apie 85–90 proc. plaukų yra augimo fazėje, o likusi dalis – pereinamojoje arba ramybės. Esant tokiam santykiui, per dieną iškrenta apie 50–100 plaukų, kas nesukelia didesnio susirūpinimo.
Vis dėlto, su amžiumi plauko augimo fazė trumpėja. Jei įprastai plaukas auga apie 7–8 metus, senstant šis laikotarpis mažėja, o plaukai pradeda augti lėčiau. Daugėja plaukų, esančių ramybės fazėje, todėl jų iškrenta daugiau nei atauga. Be to, bėgant metams, mažėja plaukų, išaugančių iš vieno svogūnėlio, skaičius. Dėl šių priežasčių ilgainiui plaukai tampa retesni, rečiau atsinaujina.
Amžius keičia plauko struktūrą: kodėl plaukai praranda žvilgesį?
Su amžiumi keičiasi ne tik plaukų tankis, bet ir jų struktūra. Pagrindinės priežastys – natūralaus keratino ir lipidų mažėjimas. Odoje esančios riebalinės liaukos natūraliai apsaugo plaukus nuo drėgmės netekimo ir sutepa juos natūraliais aliejais. Palaipsniui šių liaukų veikla pasikeičia ir jos ima gaminti mažiau sebumo. Dėl to sumažėja natūralus plauko padengimas, plaukas praranda žvilgesį, ima lūžinėti, tampa šiurkštesnis.
„Natūralių lipidų kiekis mažėja ne tik dėl amžėjimo, bet ir dėl hormoninių pokyčių. Todėl moterys, išgyvenančios perimenopauzę ir menopauzę, pajaučia ypač didelius plaukų būklės pokyčius,“ – sako gydytoja.
Plaukų žilimas: kada tai natūralu, o kada – signalas kreiptis į specialistą?
Žilti pradėję plaukai dažnai laikomi vienu ryškiausių vyresnio biologinio amžiaus požymių, nors amžius nėra vienintelis veiksnys.
Žilumas – tai plaukų būklė, kai melanocitai, ląstelės, gaminančios pigmentą melaniną, pradeda nykti arba ženkliai sumažėja jų gaminamo pigmento kiekis.
„Dažnas pacientas klausia, kada žilimas yra „normalus“. Tai individualus procesas, todėl nereikėtų lygintis su kitais. Tačiau priešlaikiniu plaukų žilumu laikome atvejus, kai žili plaukai atsiranda dar nesulaukus dvidešimties metų,“ – pasakoja gyd. L. Martinėlė.
Sulaukus trisdešimties, tikimybė pražilti kas dešimtmetį padidėja 10–20 proc., nes su amžiumi melanocitų veikla lėtėja ir, galiausiai, sustoja. Melanocitų veiklos sutrikimą lemia ne tik biologinis amžius, bet ir genetika. Jei tėvams pasireiškė priešlaikinis plaukų žilumas, tikėtina, kad jų vaikai taip pat pražils anksčiau.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žili plaukai gali būti ne tik natūralus senėjimo požymis, bet ir tam tikrų svarbių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12, geležies ar vario, trūkumo signalas. Žilstantys plaukai taip pat gali rodyti autoimuninius susirgimus ar skydliaukės veiklos sutrikimus. Todėl pastebėjus ankstyvą ar spartų plaukų žilimą, verta kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės žilsta, yra ne amžius, o lėtinis stresas. Ūmaus streso suaktyvinta simpatinė nervų sistema išskiria chemines medžiagas, kurios negrįžtamai pažeidžia melanocitų kamienines ląsteles, dėl ko plaukai praranda spalvą.
Holistinis požiūris į plaukų ilgaamžiškumą ir jaunystę
Nors plaukų senėjimo visiškai išvengti nepavyks, šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną būdą, kuris gali padėti amžėjimo procesus sulėtinti. Tam rekomenduojamas holistinis požiūris, apimantis gyvenimo būdo pokyčius, tinkamą plaukų priežiūrą ir medicinines procedūras.
- Subalansuota mityba: Pakankamas baltymų, omega-3 riebiųjų rūgščių, cinko, vitamino D ir kitų mikroelementų vartojimas padeda išlaikyti plaukų stiprumą ir sveikatą. Įtraukite brokolius, salierus, kuriuose gausu antioksidanto luteolino, galinčio sulėtinti žilų plaukų atsiradimą.
- Streso valdymas: Meditacija, kvėpavimo pratimai ar psichoterapija gali sumažinti neigiamą streso poveikį plaukų būklei ir bendrai savijautai.
- Tinkama plaukų ir galvos odos priežiūra: Reguliariai drėkinkite plaukus kaukėmis, kondicionieriais, aliejukais. Kartą per savaitę naudokite eksfoliuojantį galvos odos šveitiklį.
- Aplinkos poveikio mažinimas: Ultravioletiniai saulės spinduliai, didelis šaltis, oro tarša gali pažeisti plaukus. Naudokite apsaugines priemones vasarą ir dėvėkite kepurę žiemą.
- Galvos odos masažas: Reguliarus masažas stiprina kraujo apytaką ir užtikrina, kad plaukų svogūnėliai gautų daugiau maistinių medžiagų.
Esant intensyviam plaukų slinkimui ar prastėjančiai būklei, visuomet verta kreiptis į specialistą. Gydytojo dermatovenerologo – trichologo konsultacija gali padėti nustatyti tikrąsias plaukų problemų priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą, pavyzdžiui, trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapiją ar vietinius gydomuosius preparatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.