Utena, Rokiškis, Joniškis bei Šilalė renkasi skirtingus modelius – nuo finansinių paskatų iki ilgalaikių investicijų į studijas ir stipendijas. Tačiau jaunieji gydytojai perspėja, kad vien pinigai ilgalaikio pasilikimo regione negarantuoja.
Ar pinigai gali iš esmės pakeisti gydytojų pasirinkimą dirbti regione?
Utenos rajono savivaldybės pastangos
Utenos rajono savivaldybė pripažįsta, kad gydytojų trūkumas yra opi problema ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje, todėl ieško papildomų priemonių, kaip motyvuoti specialistus atvykti dirbti į rajono gydymo įstaigas.
Utenos rajono savivaldybės administracijos komunikacijos koordinatorė Irma Pimpičkaitė nurodo, kad trūkstamų specialybių gydytojų motyvavimo tvarka periodiškai peržiūrima ir atnaujinama. Naujoji jos redakcija savivaldybės taryboje įtvirtinta 2026 m. vasario 26 d.
Pasak jos, atnaujintoje tvarkoje numatomas didesnis finansinis paskatinimas naujai atvykstantiems gydytojams. Itin trūkstamų specialybių gydytojams planuojama skirti vienkartinę 60 tūkst. eurų išmoką.
Tačiau tai ne vienintelis variantas: gydytojai galės rinktis ir kasmetinę 14 tūkst. eurų išmoką, mokamą ketverius metus (iš viso 56 tūkst. eurų), arba 100 proc. pirmojo būsto paskolos palūkanų kompensavimą pirmus penkerius metus, jei gyvenamasis būstas įsigyjamas Utenos rajone.
Tvarkoje numatytas ir kitas patrauklus „kabliukas“ – galimybė sudaryti sutartį su Utenos rajono asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri apmokėtų valstybės nefinansuojamas rezidentūros studijas, mainais į įsipareigojimą po studijų įsidarbinti įstaigoje pagal įgytą specialybę.
Tiesa, skatinimo priemonės taikomos tik tuo atveju, jei gydytojas įsipareigoja dirbti ne mažesniu nei 1 etato krūviu, o pasirinkti galima tik vieną skatinimo priemonę ir tik vieną kartą.
Be to, vienkartinė 60 tūkst. eurų išmoka būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai gydytojo pareigybės neužėmimas gali lemti gydymo įstaigos veiklos licencijos galiojimo praradimą ar apribojimą, o pats gydytojas įsipareigotų dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus.
Tvarka taip pat numato, kad gydytojas dėl pasirinktos skatinimo priemonės gali kreiptis praėjus bandomajam laikotarpiui per 24 mėnesius nuo darbo sutarties pasirašymo.
Utena skaičiuoja, kad iki šiol galiojusia skatinimo tvarka jau pasinaudojo 7 gydytojai, o didžiausias poreikis rajone išlieka kardiologams, neurologams ir oftalmologams.
Rokiškio rajono strategijos
Rokiškio rajono savivaldybė sveikatos priežiūros specialistus bando pritraukti dviem kryptimis: tiek siūlydama vienkartines išmokas jau dirbti galintiems gydytojams, tiek investuodama į dar studijuojančių specialistų rengimą.
Kaip aiškino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Evelina Grėbliauskienė, pirmasis kelias yra savivaldybės gydytojų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų rėmimo programa. Per ją 2020–2025 m. pavyko pritraukti 26 specialistus, iš jų 14 gydytojų.
Pagal šią programą gydytojams numatytos vienkartinės finansinės išmokos iš savivaldybės biudžeto: 15 tūkst. eurų, jei įsipareigojama dirbti dvejus metus, arba 20 tūkst. eurų, jei įsipareigojama dirbti trejus metus.
Išskirtiniais atvejais šeimos gydytojams gali būti skiriama net 50 tūkst. eurų išmoka, jeigu įsipareigojama dirbti penkerius metus. Taip savivaldybė tikisi ne tik „užpildyti spragas“, bet ir išlaikyti gydytojus ilgesnį laiką.
Antrasis savivaldybės pasirinktas kelias – ilgalaikis projektas. Pasak E. Grėbliauskienės, projekte šiuo metu dalyvauja 11 ligoninės pritrauktų ir 5 Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pritraukti specialistai – iš viso 16, tačiau nė vienas jų dar nedirba pagal specialybę, nes visi vis dar studijuoja.
Projekto lėšomis jiems apmokamos studijos ir (arba) mokamos stipendijos, o baigę studijas visi įsipareigoja likti dirbti rajono gydymo įstaigose.
Dokumente taip pat akcentuojama, kad regione ypač trūksta šeimos gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, o situacija gali blogėti dėl specialistų pensinio amžiaus ar kitų priežasčių.
Projekte numatyta finansuoti ne tik gydytojų rezidentų studijas, bet ir slaugos studijų kainą, slaugos specializacijų programas, profesinio mokymo kryptis (pvz., slaugytojo padėjėjo modulines programas), mokėti stipendijas pirmosios pakopos studentams bei numatyti priedus gydytojams rezidentams, kurie rezidentūros ciklus atliks ne Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.
Skelbiama, kad įgyvendinant projektą tikimasi pritraukti ir įdarbinti apie 20 sveikatos priežiūros specialistų, kurie įsipareigos dirbti Rokiškio rajone ne mažiau kaip dvejus metus, o veiklos tęsis iki 2029 m. rugpjūčio 31 d.
Joniškio ilgalaikės investicijos
Siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir spręsti specialistų trūkumo problemą, Joniškio rajono savivaldybė irgi įgyvendina atitinkamą projektą.
Kaip nurodo savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus atstovė Eglė Vilčiauskienė, pagrindinis jo tikslas – ne vienkartinėmis išmokomis, o ilgalaikėmis investicijomis „užsiauginti“ trūkstamus sveikatos priežiūros specialistus.
Šiuo metu studijų finansavimo sutartys jau pasirašytos su 11 būsimų specialistų. Iš jų 9 studentai studijuoja bendrosios praktikos slaugą, dar 2 išplėstinės praktikos slaugos studijas.
Gydytojų rezidentų šiame projekto etape kol kas nėra. Visi programos dalyviai mainais į apmokamas studijas ir mokamas stipendijas yra įsipareigoję po studijų baigimo bent dvejus metus dirbti Joniškio rajono sveikatos priežiūros įstaigose.
Joniškio savivaldybė pabrėžia, kad pirmieji rezultatai jau matomi: 2025 m. sausį viena studentė baigė bendrosios praktikos slaugos studijas ir pradėjo darbą Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centre.
Išsamiau projekto dokumentuose nurodoma, kad jo metu planuojama pritraukti ir parengti ne tik slaugos specialistus, bet ir gydytojus rezidentus, ypač šeimos gydytojus.
Projekto partneriai numato finansuoti iki 14 studentų bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugos bei rezidentūros studijas, taip pat mokėti stipendijas.
Visi paramą gavę asmenys rašytiniais susitarimais įsipareigoja dirbti Joniškio rajono gydymo įstaigose ne trumpiau kaip dvejus metus.
Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 m.
Šilalės rajono skatinimo priemonės
Šilalės rajono savivaldybė, kaip ir daugelis kitų regionų Lietuvoje, susiduria su gydytojų trūkumu, todėl taiko įvairias skatinimo priemones, kad specialistai rinktųsi dirbti būtent čia.
Savivaldybės taryba 2026 m. vasario 19 d. patvirtino naują trūkstamų specialistų ir gydytojų pritraukimo tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kaip bus skatinami į rajoną atvykstantys medikai.
Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas nurodo, kad tokios priemonės Šilalėje taikomos jau nuo 2022 m. rugsėjo. Per šį laikotarpį į savivaldybės sudarytą trūkstamų specialistų sąrašą buvo įrašytos keturios pareigybės.
Vis dėlto realiai pasinaudojusių skatinimo priemonėmis kol kas nėra daug – per šį laiką į Šilalės rajoną atvyko vienas šeimos gydytojas ir vienas visuomenės sveikatos specialistas, dirbantis su mokinių sveikatos priežiūra mokykloje.
Savivaldybė aiškina, kad parama gali būti skiriama tiems specialistams, kurie įsidarbina į pareigybes, įtrauktas į trūkstamų specialistų ir gydytojų sąrašą. Tokiu atveju jie gali pateikti prašymą gauti savivaldybės numatytą skatinimą.
Kiek tiksliai specialistų bus skatinama, iš anksto nenustatoma, tai priklauso nuo to, kiek gydytojų nuspręs dirbti rajone ir kreipsis dėl paramos.
Jaunųjų gydytojų perspejimai
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius pabrėžia, kad savivaldybių siūlomos finansinės paskatos, vienkartinės išmokos, būsto, kelionės ar rezidentūros finansavimas, gali turėti įtakos jauniems gydytojams, tačiau dažniausiai veikia tik trumpuoju laikotarpiu.
Ilgalaikį sprendimą likti regione lemia visai kiti veiksniai: stipri komanda, mentorystė, saugios darbo sąlygos, adekvatus darbo krūvis ir realios profesinio augimo galimybės.
„Tarptautinė praktika rodo, kad efektyviausi yra kompleksiniai modeliai – kai finansinės, edukacinės ir organizacinės priemonės taikomos kartu. Vien finansinė paskata dažniausiai sukuria trumpalaikį efektą, bet negarantuoja ilgalaikiškumo“, – teigia L. Maciulevičius.
Jaunieji gydytojai taip pat kritiškai vertina planus mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių, kai tuo pat metu viešai kalbama apie augantį gydytojų trūkumą.
Tai, pasak jų, didina neapibrėžtumą, apsunkina profesinį planavimą ir ilgainiui gali lemti didesnius darbo krūvius bei perdegimą.
Diskusijos dėl privalomo atidirbimo regionuose, siejant jį su rezidentūros vietomis, kelia ir teisinių, ir praktinių abejonių.
Jaunieji gydytojai akcentuoja, kad prievarta nekuria pasilikimo, o tvarus sprendimas, jų vertinimu, turi būti paremtas pasirinkimu.
„Jei rezidentūros vietų skaičius neatitinka absolventų skaičiaus, regionų stiprinimas tampa fragmentiškas sprendimas. Tvarus modelis turi būti motyvacinis, proporcingas ir paremtas pasirinkimu. Tokios priemonės gali skatinti emigraciją. Specialistai linkę patys pasirinkti darbo vietą“, – aiškina L. Maciulevičius.
Dar viena esminė problema yra mokamos rezidentūros. Lietuva išlieka viena iš nedaugelio ES šalių, kur dalis rezidentūros vietų kainuoja iki 10 tūkst. eurų per metus.
Jaunieji gydytojai pabrėžia, kad rezidentūra turėtų būti laikoma apmokamu darbu ir valstybės investicija į sveikatos sistemą, o ne finansine našta būsimiems specialistams.
Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos, veiksmingas regionų stiprinimo modelis turi apimti prognozuojamą rezidentūros vietų skaičių, aiškų specialistų poreikio planavimą, mentorystę, konkurencingas finansines paskatas ir galimybę rinktis.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad savivaldybių taikomos priemonės gali padėti gydymo įstaigoms pritraukti trūkstamus specialistus, tačiau pabrėžia, kad efektyviausias sprendimas yra kompleksinis.
SAM pažymi, kad gydytojų pritraukimas į regionus negali būti grindžiamas vien finansinėmis paskatomis. Svarbios ir kitos priemonės – darbo sąlygos, profesinio tobulėjimo galimybės bei galimybė integruotis į vietos bendruomenę.
Pasak SAM, šiuo metu įgyvendinamas Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planas 2024–2029 metams. Jame numatyta stiprinti specialistų planavimą, gerinti jų pasiskirstymą šalies regionuose bei taikyti įvairias finansines ir nefinansines skatinamąsias priemones.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad savivaldybės gydytojus į regionus bando pritraukti ir papildomomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais Joniškio rajone gali būti kompensuojamos gydytojų kelionės į darbą ar būsto nuomos išlaidos. Tuo metu Šilalės rajone rezidentams gali būti mokamas iki 500 eurų mėnesinis priedas, kompensuojama būsto nuoma, o taip pat numatyta galimybė skirti lėšų būstui įsigyti ar remontuoti.
Panašias pinigines gydytojų pritraukimo priemones taiko ir kitos Lietuvos savivaldybės. Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybėje gydytojams numatyta apie 6 tūkst. eurų kasmetinė išmoka pirmus penkerius darbo metus, Vilkaviškio rajone – 10 tūkst. eurų kasmetinė išmoka gydytojams pirmus trejus metus, o Skuodo rajone gali būti skiriama iki 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka būstui įsigyti bei kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos.
„Sodros“ duomenimis, 2026 m. sausį gydytojų specialistų vidutinės draudžiamosios pajamos siekė 5 465 eurus.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.