Nors daugelis Lietuvos gyventojų labiausiai baiminasi onkologinių ligų, statistika rodo kitokią realybę. Vyresnio amžiaus žmones dažniausiai kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos bei metaboliniai sutrikimai, tokie kaip nutukimas ir diabetas. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia, kad šios ligos, nors ir plačiai paplitusios, dažnai yra nepakankamai įvertinamos, kol nesukelia rimtų komplikacijų. „Būtent jos – o ne onkologinės ligos – yra dažniausia sveikatos grėsmė ir didžiausia lietuvių rykštė“, – teigia gydytojas.
Sovietinio palikimo šešėlis: kaip įpročiai veikia mūsų sveikatą?
Pasak V. Morozovo, nepaisant to, kad Lietuva jau seniai integravosi į Vakarų Europą, sveikesnio gyvenimo būdo įpročiai įsitvirtina lėtai. Nemažai sveikatos sutrikimų vis dar siejami su istoriniu šalies palikimu, ypač su sovietinio nepritekliaus laikotarpiu ir iš jo kilusiomis nuostatomis.
„Pavyzdžiui, sovietmečiu buvo gaji klaidinga nuostata, kad gausiai ir riebiai primaitintas vaikas yra sveikas vaikas. Tai skatina netinkamus mitybos įpročius, kurie perduodami iš kartos į kartą. Ir šiandien dažnam vaikui nueiti į greitojo maisto restoraną yra šventė. Suaugusieji, deja, švenčių be lūžtančių nuo maisto stalų bei gausaus alkoholio vartojimo dar irgi neįsivaizduoja“, – priduria gydytojas.
Lietuviška darbo kultūra: pervargimas ir kaltės jausmas
Gydytojas V. Morozovas taip pat atkreipia dėmesį į giliai įsišaknijusį pervargimo ir kaltės jausmą. Dažnai jaučiame spaudimą daug dirbti, būti „skolingais“ aplinkiniams. Tai veda prie fizinio ir emocinio išsekimo, kuris trukdo kokybiškai ilsėtis.
„Persidirbę ir visaip kitaip save išsekinę, dažnai daugiau niekam nebeturim jėgų ir ilsimės labai pasyviai. Grįžę iš darbo ar mokyklos, daugelis renkasi sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio, o tai skatina metabolinius sutrikimus net ir tarp jaunimo“, – pastebi V. Morozovas.
Ilgam ir sveikam gyvenimui – aktyvus poilsis ir profilaktika
Norint gyventi ilgiau ir kokybiškiau, būtina keisti požiūrį į kasdienį gyvenimo būdą.
Sveikatos specialistas pabrėžia, kad profilaktinės sveikatos apžiūros, nuolatinis dėmesys savo sveikatai ir emocinei pusiausvyrai yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti lėtinių ligų ir užtikrinti ilgaamžiškumą.
„Reikia suprasti, kad būtent gyvenimo būdas ir emocijos turi didelę įtaką ligų atsiradimui. Dažnai mes iškart griebiamės papildų ar vaistų, o turėtume kartu su jais pulti keisti ir gyvenimo būdą“, – pabrėžia ekspertas.
Vienas iš esminių gydytojo patarimų – būti fiziškai aktyviems ir nesitenkinti vien pasyviu poilsiu.
„Dirbti reikėtų ne iki nuovargio, bet tiek, kad dar liktų laiko sau ir šeimai. Tada ir poilsis nebūtų tik gulėjimas ant sofos visą savaitgalį. Kaip tik daugeliui mūsų, ypač dirbantiems protinį darbą, rekomenduojama kasdien skirti bent valandą greitam ėjimui ir du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus arba sprinto treniruotes“, – sako V. Morozovas.
Mityba, miegas ir psichologo vizitai: investicija į gerovę
Ne mažiau svarbi tinkama mityba, apimanti įvairius maisto produktus: šviežius vaisius, daržoves, liesus baltymus ir sveikuosius riebalus. Svarbu vengti perdirbtų produktų ir cukraus pertekliaus, o suvartojamų kalorijų kiekis neturėtų viršyti sudeginamų.
Ilgaamžiškumui ir sveikam gyvenimui būtinas ir kokybiškas miegas. Gydytojas perspėja, kad nepakankamas miegas gali sukelti arba paskatinti lėtinių ligų atsiradimą.
„Taip pat svarbu nepamiršti miego – nekokybiškas miegas gali sukelti ir paskatinti lėtines ligas. Ir dar svarbu rūpintis savo emocine sveikata – vos ne kiekvienam žmogui reikėtų kaip dantų higieną padaryti, taip ir nueiti pas psichologą ar psichoterapeutą“, – akcentuoja V. Morozovas.
Gerėjanti sveikata – nauji finansiniai iššūkiai pensijoje
Gerėjanti Lietuvos gyventojų sveikata lemia ilgėjančią gyvenimo trukmę. „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas pastebi, kad praėjusiais metais vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pasiekė 77,43 metus – ilgiausią nuo 1958-ųjų. Tai yra teigiama tendencija, reiškianti, kad senatvėje ir pensijoje praleidžiame vis daugiau laiko.
„Tačiau turime ir kitą šios monetos pusę: gyvenimo trukmei ilgėjant, o gimstamumui – mažėjant, visa Lietuvos visuomenė pamažu senėja ir labai realu, kad ateityje pensininkų skaičius viršys dirbančiųjų skaičių. Tai gali sukelti tiek makroekonominių, tiek asmeninių finansinių iššūkių, kai senatvėje norėsis mėgautis užtarnautu poilsiu, tačiau finansinės galimybės gali to neleisti“, – svarsto J. Daujotas.
Kaip užsitikrinti orių senatvės metų finansinę ramybę?
Ilgėjanti gyvenimo trukmė kelia klausimus apie pensijų ateitį. Nors vienas iš galimų sprendimų yra pensinio amžiaus ilginimas, gyventojai tai dažnai vertina neigiamai. Ekspertas J. Daujotas siūlo alternatyvą – imtis iniciatyvos ir jau dabar kaupti lėšas savo senatvei.
Anot jo, savarankiški finansiniai sprendimai suteiktų galimybę ne tik išvengti priklausomybės nuo visuomenės pokyčių, bet ir džiaugtis finansiškai užtikrintais senatvės metais. Patogiam gyvenimui pensijoje reikėtų užsitikrinti bent 70–80 proc. buvusių pajamų.
„Vienas iš būdų tai padaryti – investuoti į II ir III pakopos pensijų fondus. Idealu tai pradėti gavus pačias pirmąsias savo pajamas, nes tuomet išnaudojamas visas sudėtinių palūkanų potencialas – kuo ilgiau investuojame, tuo daugiau mūsų pinigai spėja užaugti. Tačiau joks amžius nėra pernelyg didelis pradėti rūpintis savo finansine ateitimi“, – teigia J. Daujotas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.