Ilgaamžiškumo tema pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, nuolat diskutuojama apie tai, kaip išlaikyti gerą savijautą vyresniame amžiuje ir ką daryti, kad kuo ilgiau būtume sveiki bei energingi. Nors genai vaidina svarbų vaidmenį, didelę dalį mūsų gyvenimo trukmės lemia asmeniniai pasirinkimai ir aplinka, kurioje gyvename.
Kokia yra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė?
Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro Nacionalinio sveikatos statistikos centro preliminariais duomenimis, 2021 m. vidutinis žmogus gali tikėtis gyventi 76,1 metus. Šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek sumažėjo dėl išaugusio mirtingumo, susijusio su širdies ligomis, lėtinėmis kepenų ligomis ir savižudybėmis.
Vis dėlto, vidutinė gyvenimo trukmė smarkiai skiriasi tarp šalių – šiuo metu pasaulio vidurkis siekia 73 metus. Kai kuriose šalyse ji yra gerokai ilgesnė, o kai kuriose – trumpesnė. „Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio žmogaus vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 76,4 m. abiejų lyčių asmenims, arba 79,3 metų moterims ir 73,5 metų vyrams“, – teigia daktarė Julia Adamian.
Kodėl vieni gyvena ilgiau nei kiti? Mokslinės įžvalgos
Gyvenimo trukmei didžiausią įtaką daro du pagrindiniai veiksniai: genetika ir asmeninio gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip mityba ir fizinio aktyvumo lygis. Mayo klinikos geriatras dr. Amitas Shahas pabrėžia, kad „iki 25 proc. ilgaamžiškumo lemia genetika“. Likusią dalį, pasak jo, sudaro „nuo mūsų priklausantys veiksniai“.
„Kai kurie žmonės turi polinkį sirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu“, – antrina daktaras Justinas Jonesas, pirminės sveikatos priežiūros gydytojas. Tačiau jis taip pat pažymi, kad net ir genetinis polinkis nėra galutinis nuosprendis, jei žmogus tinkamai rūpinasi savimi ir savo sveikata.
Socialinis ir ekonominis statusas taip pat yra kritiškai svarbus sveikam senėjimui ir ilgaamžiškumui. Deja, labiausiai nukenčia skurdžios vietovės, kuriose ribotos galimybės naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Svarbi ir socialinė aplinka. „Žmonės, gyvenantys visuomenėse, kuriose daugiausia ilgaamžių, pavyzdžiui, Dano Buettnerio aprašytose „Mėlynosiose zonose“, pasižymi dideliu socialiniu aktyvumu ir vyresnio amžiaus žmonių vaidmenimis šeimoje bei bendruomenėje“, – sako A. Shahas. „Mėlynosios zonos“ – tai regionai, kuriuose gyvena neįprastai daug šimtamečių, o jų gyvenimo būdą vienija sveika mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas ir stiprūs socialiniai ryšiai.
Tai patvirtina ir Harvardo universiteto mokslininkų 80 metų trukęs laimės tyrimas. Jų išvados parodė, kad tvirti santykiai ir nuolatinis bendravimas su artimaisiais bei bendruomene yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek gyvenimo kokybę, tiek ir jo trukmę.
Ekspertų patarimai: kaip gyventi ilgiau ir sveikiau?
Norint gyventi kuo ilgiau ir išlaikyti gerą savijautą, specialistai pateikia aiškias rekomendacijas:
- Turėkite gyvenimo tikslą. Svarbu jausti, kad jūsų egzistavimas yra prasmingas. „Manau, kad labai svarbu turėti gyvenimo tikslą, kad ir ką jis žmogui reikštų, – sako A. Shahas. – Kaip sakė vienas iš mano ilgaamžių pacientų: „Gydytojau, reikia turėti priežastį keltis ryte!“
- Palaikykite sveiką svorį ir būkite fiziškai aktyvūs. Reguliari fizinė veikla yra būtina. Taip pat svarbu šalinti širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.
- Pasirinkite sveiką mitybą. Kaip teigia J. Jonesas, geriausi būdai užtikrinti ilgaamžiškumą yra sveiki mitybos įpročiai. Rinkitės skaidulinius produktus, liesus baltymus, neskaldytus grūdus, gausiai vartokite vaisius ir daržoves. Venkite itin apdorotų produktų, pridėtinio cukraus ir per didelio raudonos mėsos kiekio.
- Atsisakykite žalingų įpročių. Rekomenduojama vengti tabako gaminių ir riboti alkoholio vartojimą.
- Neignoruokite profilaktinės priežiūros. „Nenuvertinkite nuoseklios profilaktinės priežiūros – kasmet tikrinkitės sveikatą, atlikite periodinius kraujo tyrimus, dalyvaukite prevencinėse programose“, – pataria J. Jonesas.
„Mes esame tai, ką valgome ir geriame, kiek judame, ką galvojame, koks mūsų požiūris į įvykius, koks mūsų atsparumas stresui ir kiek rūpinamės vieni kitais“, – apibendrina daktarė J. Adamian, pabrėždama holistinį požiūrį į ilgaamžiškumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.