Inkstų akmenligė – klastinga liga, galinti sukelti vieną stipriausių skausmų, kokį žmogus gali patirti. Nors kai kuriais atvejais akmenys gali būti ištirpinami ar pasišalinti natūraliai, kartais prireikia ir sudėtingos chirurginės intervencijos. Kas lemia akmenų susidarymą, kaip atpažinti simptomus ir kokie yra veiksmingiausi gydymo bei prevencijos būdai, pasakoja urologas V. Usovas.
Kodėl susiformuoja inkstų akmenys?
Pasak urologo V. Usovo, yra kelios inkstų akmenligės vystymosi teorijos. Dažniausiai manoma, kad priežastys susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimais, kai tam tikrų medžiagų šlapime padaugėja. Tam įtakos gali daryti endokrininės ligos (pvz., prieskydinių liaukų veiklos sutrikimai, didinantys kalcio kiekį šlapime) bei įvairios žarnyno ligos (pvz., Krono liga, kai kraujyje atsiranda daugiau kalcio ir fosforo).
„Tokiu atveju inkstai išskiria žymiai koncentruotesnį šlapimą, o tai savo ruožtu sąlygoja geresnę medžiagų kristalizaciją, dažniausia tai – kalcio oksalatai (pradžioje tai būna nedidelis kristaliukas, kuris pamažu auga, taip ir susiformuoja inkstų akmenys)“, – aiškina gydytojas. Inkstų akmenukai gali būti įvairių formų ir dydžių – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Ypač pavojingi yra koraliniai akmenys, užpildantys visas inkstų ertmes. Šlapimtakyje dažniausiai aptinkami nedideli akmenukai, tačiau, pasak urologo, šlapimo pūslėje itin retai pasitaiko ir beveik kumščio dydžio akmenų.
Inkstų akmenligės simptomai: nepraleiskite pavojaus ženklų
Maži inkstų akmenys dažnai nesukelia jokių simptomų. Tačiau, kai didesnis akmuo (apie 5 mm) pajuda iš inksto į šlapimtakį, gali pasireikšti šie simptomai, priklausantys nuo individualių savybių:
- Labai intensyvus, staiga atsiradęs, nepakeliamas skausmas, pykinimas ir vėmimas.
- Bukas skausmas, maudimas juosmeninėje dalyje (šone).
- Kraujo pėdsakai šlapime (mikroskopiniu lygmeniu).
- Inkstų uždegimas (susijęs su šlapimo takų infekcija), pasireiškiantis šaltkrėčiu, dažnu šono maudimu, dažnesniu šlapinimusi (jei infekcija išplinta į šlapimo pūslę).
„Jei akmuo įstringa šlapimtakyje ir tai yra staigus inksto blokas, tuomet inksto išskiriamam šlapimui nėra kur dėtis, todėl jis tarsi pradeda plėšti inkstą iš vidaus. Tokiu atveju pacientas pajunta stiprų skausmą, kuris laikomas vienu didžiausių skausmų, kurį žmogus tik gali pajusti“, – pasakojo V. Usovas.
Pajutus tokį skausmą, patariama nedelsiant išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU, pvz., ibuprofeną) ir, jei reikia, spazmolitikų (pvz., „Nospa“). Skausmui sumažinti padeda ir šiluma (šiltas dušas, vonia, šildyklė). Jei skausmas nepraeina po medikamentų ar atsiranda karščiavimas, nedelsiant kreipkitės į Skubios pagalbos skyrių. Akmenlige dažniausiai serga darbingo amžiaus (30–50 metų) vyrai, moterys – dukart rečiau. Vaikams ligą dažniau lemia įgimtos problemos.
Ligai diagnozuoti atliekama inkstų echoskopija, o įtarus akmenligę – kompiuterinė tomografija, kuri leidžia aptikti net milimetro dydžio akmenukus ir tikslią jų vietą.
Inkstų akmenligės gydymas: nuo medikamentų iki operacijos
Medikamentinis gydymas: kada akmenys gali ištirpti?
Nors inkstų akmenys gali būti penkių tipų, jie retai būna vienalyčiai, todėl nėra vieno universalaus vaisto jiems ištirpdyti. Išimtį sudaro tik uratai (šlapimo rūgšties akmenys), kuriuos galima ištirpdyti šarminant šlapimą, tačiau tai, pasak urologo, pasitaiko labai retai.
„Tačiau ne visada aptikti inkstų akmenys yra gydomi. Tarkim, atsitiktinai randame trijų milimetrų akmenuką inkste. Tokiu atveju pacientui rekomenduojame daugiau gerti skysčių, kad inkstuose gaminamas šlapimas pasidarytų mažiau koncentruotas, kad būtų kuo daugiau šlapimo, tikintis, jog akmuo natūraliai pasišalins per šlapimtakį, nesukeldamas jokių simptomų arba sukeldamas minimalius. Nes visgi geriausias akmens pašalinimo būdas – kai jį žmogus pats išsišlapina ir neprireikia chirurginės intervencijos“, – paaiškino V. Usovas.
Esant priepuoliui, kai šlapimtakyje įstringa nedidelis akmenukas, skiriami NVNU, gausus skysčių vartojimas ir vaistai, atpalaiduojantys šlapimtakio tolimuosius segmentus, palengvinantys akmenų pasišalinimą. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad itin pavojinga situacija, kai inkstų arba šlapimtakio akmenligė komplikuojasi į bakterinę infekciją: „Įsivaizduokite, šlapimtakis yra užkimštas akmeniu, iš inksto beveik neišbėga šlapimas ir ten dar prasideda infekcija. O tai, kas yra blokuotame inkste, labai lengvai pakliūna ir į kraują, todėl šis uždaras pielonefritas labai lengvai gali komplikuotis sepsiu. Šios būklės yra gyvybei pavojingos.“
Chirurginis gydymas: kai medikamentai nepadeda
Yra trys pagrindiniai chirurginės intervencijos būdai:
- Smūginės bangų terapija (ESWL): specialiu aparatu smūgio banga sutrupina akmenį. „Didžiausias pliusas – nereikia narkozės, procedūra trunka tik apie 15 minučių, tačiau pagrindinis trūkumas – gana sudėtingas sutrupėjusio akmens skeveldrų pasišalinimas iš inksto. Todėl paprastai šis gydymo būdas taikomas, esant mažiems, nekomplikuotiems akmenims.“
- Endoskopinis gydymo būdas: per šlapimtakį endoskopu pasiekiama inkstą ir lazeriu suskaldomas akmenukas. Stambesnės skeveldros ištraukiamos. Tai populiarus būdas, tačiau intervencinis, reikalaujantis pilnos nejautros ir turintis riziką pažeisti šlapimtakį ar sukelti kraujavimą.
- Perkutantinė nefrolitotripsija: taikoma esant dideliems inkstų akmenims. Atliekamas nedidelis pjūvis šone, įvedamas endoskopas, akmenys suskaldomi ir išsiurbiami. Tai rimta chirurginė intervencija, dažnai vienintelis būdas pašalinti didelius koralinius akmenis.
Akmenligės prevencija: ar įmanoma išvengti pasikartojimo?
Pašalinus inkstų akmenį, deja, didelė tikimybė, jog akmenligė pasikartos, tačiau viskas priklauso nuo akmenų susidarymo priežasties. „Jei susiformavo vienas akmuo, didelė tikimybė, kad susiformuos ir antras. Žinoma, prieš skiriant bet kokį gydymą, pacientą pirmiausia siunčiame konsultuotis ir su endokrinologu, ir su gastroenterologu, ir su nefrologu. Taip pat akmenys siunčiami į laboratoriją detalesniam ištyrimui“, – sakė urologas V. Usovas.
Vienas pagrindinių prevencijos būdų – gerti pakankamą kiekį vandens (bent 1,5–2 litrus per dieną), kad šlapimas būtų mažiau koncentruotas ir būtų sumažinta akmenų susidarymo rizika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.