Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorai ketvirtadienį pranešė pradėję tyrimą dėl galimų Baltarusijos valdžios nusikaltimų žmoniškumui, nukreiptų prieš savo opozicijos atstovus Lietuvoje.
Baltarusija nėra TBT narė, tačiau bylą iškėlė Lietuva, kuri priklauso teismui. Prokurorai nustatė, kad bent dalis galimų Baltarusijos valdžios nusikaltimų buvo įvykdyti Lietuvos teritorijoje, todėl teismas turi jurisdikciją.
Pažymima, kad deportacija galimai buvo vykdoma prieš tam tikrus Baltarusijos opozicijos veikėjus, „vykdant arba siekiant įgyvendinti valstybės politiką“. Taip pat padaryta išvada, kad galimus nusikaltimus „skatino arba jiems pritarė aukščiausi vyriausybės pareigūnai“.
„Taip pat yra pagrįstas pagrindas manyti, kad šie nusikaltimai buvo įvykdyti kaip plataus masto ir sistemingas išpuolis prieš civilių gyventojus, atsižvelgiant į jų mastą, aukų skaičių ir organizuotą veiksmų pobūdį“, – pažymima TBT pranešime.
Lietuvos vaidmuo ir Sviatlanos Cichanouskajos reakcija
Lietuva tapo prieglobsčiu dešimtims tūkstančių baltarusių, palikusių tėvynę po to, kai Minskas smurtu numalšino 2020 metų protestus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
2024 metų rugsėjį Lietuva paragino Hagoje įsikūrusį TBT pradėti tyrimą, teigdama, kad dalis galimų nusikaltimų įvyko jos teritorijoje.
„Sveikinu Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimą pradėti tyrimą dėl [Aliaksandro] Lukašenkos režimo nusikaltimų žmoniškumui. Šimtai tūkstančių baltarusių kentėjo – ir toliau kenčia – dėl režimo veiksmų. Lukašenkos politika taip pat kelia grėsmių Baltarusijos kaimynėms“, – pranešime žiniasklaidai nurodo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Ji taip pat padėkojo Lietuvai už iniciatyvą ir visoms šalims, kurios parėmė šį žingsnį. „Šis sprendimas grąžina viltį – kad teisingumas triumfuos, kad atsakingieji bus patraukti atsakomybėn, o aukos pagaliau sulauks tiesos ir teisingumo“, – nurodė S. Cichanouskaja.
Režimo veiksmai ir galimi padariniai
Baltarusija nuolat per prievartą deportuoja iš kalėjimo paleistus politinius kalinius, dažniausiai į Lietuvą, kaip, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį nutiko Nobelio premijos laureatui Alesiui Bialiackiui.
Minskas taip pat bandė jėga deportuoti opozicijos veikėją Mykolą Statkevičių į Lietuvą praėjusių metų rugsėjį, tačiau jis atsisakė kirsti sieną ir grįžo į Baltarusiją, kur vėl buvo įkalintas, o šių metų vasarį paleistas dėl sveikatos priežasčių.
Ištremti Baltarusijos opozicijos atstovai nuolat praneša apie Minsko KGB saugumo tarnybų grasinimus jiems būnant užsienyje.
Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1 139 politiniai kaliniai.
Nors Baltarusija nepatenka į TBT jurisdikciją, vis tik jam priklauso tirti situacijas, kai nusikaltimai žmoniškumui peržengia valstybių, kurios yra Romos Statuto dalyvės, tokių kaip Lietuva, sienas.
Lietuvos teisingumo ministerija kreipimosi metu teigė besitikinti, kad po tyrimo TBT išduos A. Lukašenkos arešto orderį. Tai įvyktų tik tuo atveju, jei prokurorų tyrimas parodytų esant pagrindą prašyti orderio, kurį vėliau turėtų patvirtinti TBT teisėjai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.