Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, o viena iš dažniausiai pasitaikančių būklių – krūtinės angina. Daugelis žmonių, pajutę nemalonius pojūčius krūtinėje, linkę juos ignoruoti arba priskirti kitoms ligoms, taip atidėdami vizitą pas specialistą. Tačiau laiku atpažinti simptomai ir imtasi prevencinių priemonių gali išgelbėti gyvybę. Gydytoja kardiologė I. Tamašauskienė atkreipia dėmesį į esminius ženklus, kurie gali signalizuoti apie pavojingą širdies ligą.
Atpažinkite angininį skausmą: kada sunerimti?
„Angininiai skausmai, sąlygojami širdies ir kraujagyslių aterosklerotinių pakitimų, dažniausiai būna trumpalaikiai, trunka kelias arba keliolika minučių ir pasireiškia fizinio krūvio metu, o pailsėjus – praeina“, – teigia kardiologė I. Tamašauskienė. Ramybės būsenoje žmogus gali jaustis visiškai gerai, bet atliekant buities darbus ar patiriant didesnį fizinį krūvį, gali pasireikšti spaudimas, gniaužimas ar sunkumas už krūtinkaulio ar šalia jo.
Nemalonūs pojūčiai iš krūtinės srities neretai plinta į kairę ranką, nugarą ar net apatinį žandikaulį. Retesniais atvejais skausmą gali lydėti dusulys, širdies ritmo sutrikimai ar net sąmonės netekimas. Svarbu žinoti, kad angininiai skausmai dažniausiai trunka iki 10 minučių. Jei skausmas užtrunka 20 minučių ir ilgiau, tai jau gali reikšti nestabilią krūtinės anginą ar net besivystantį miokardo infarktą – tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti pagalbą.
Stabili ir nestabili krūtinės angina: kuo jos skiriasi?
Krūtinės angina laikoma stabilia, kai jos požymiai – priepuolių dažnis, trukmė ir intensyvumas – išlieka pastovūs ir nereikia didinti vaistų dozių. Tačiau, jei simptomai dažnėja, priepuoliai ilgėja, atsiranda po vis mažesnio fizinio krūvio ar kartojasi naktimis, tai gali reikšti, kad stabili krūtinės angina perėjo į nestabilią formą.
Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai yra rimtas įspėjamasis ženklas.
Krūtinės anginos priežastys ir rizikos veiksniai
Kardiologė I. Tamašauskienė pabrėžia, kad pagrindinė krūtinės anginos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Ši liga pasireiškia, kai aterosklerozinė plokštelė susiaurina vienos ar kelių vainikinių arterijų spindį daugiau kaip 70 procentų. Dėl to sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir padidėja deguonies poreikis. Krūtinės angina taip pat gali išsivystyti dėl aortos vožtuvo patologijos, širdies raumens ligų, arterinės hipertenzijos, kraujagyslių spazmo, mažakraujystės, smulkių širdies kraujagyslių pažeidimo, susijusio su diabetu, rūkymu ar padidėjusiu kraujo spaudimu.
Sergamumas krūtinės angina didėja su amžiumi, o anksčiau suserga tie, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Džiugu tai, kad dalį šių veiksnių galima kontroliuoti: mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, mažinti antsvorį, vengti streso ir laikytis gydytojų rekomendacijų, sergant cukriniu diabetu. „Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis lemia būtent minėti rizikos veiksniai“, – sako gydytoja. Sveika mityba, metimas rūkyti, suvaldytas kraujospūdis ir cholesterolis gali sumažinti mirtingumą nuo išeminės širdies ligos net dviem trečdaliais. Svarbiausia – pokyčius daryti kuo anksčiau, dar prieš pasireiškiant ligos simptomams.
Kodėl į gydytojus kreipiamasi per vėlai?
Nepaisant šalyje vykdomų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų, kardiologė I. Tamašauskienė pastebi, kad pacientai dažnai kreipiasi per vėlai. „Kadangi ligos pradžioje trumpalaikiai skausmai pasireiškia tik didesnio fizinio krūvio metu ar patiriant emocinę įtampą, o vėliau atslūgsta, pacientai neskuba kreiptis į gydytojus“, – aiškina specialistė. Be to, ligai pasireiškiant netipiniais simptomais, tokiais kaip skrandžio skausmai, pykinimas, vėmimas, dusulys ar bendras silpnumas, žmonės net nepagalvoja apie širdies problemas.
Užkirsti kelią ligai galima reguliariai lankantis pas šeimos gydytoją, atliekant kraujo tyrimus ir vadovaujantis prevencinės programos nuorodomis. Pagal jas, vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų, turintiems rizikos veiksnių, kasmet atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai. Prireikus, kardiologas paskiria medikamentus, siekdamas stabilizuoti būklę ir išvengti komplikacijų.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Į gydytojus pacientai kreipiasi dažniausiai tuomet, kai pastebi sumažėjusį darbingumą, sunkumą atliekant įprastus fizinius ar buities darbus, pasidaro sunku vaikščioti ar lipti laiptais. Siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui ir apsaugoti pacientą nuo miokardo infarkto ar mirties, pirmiausia įvertinami nusiskundimai, rizikos veiksniai ir gretutinės ligos. Po to atliekami tyrimai, tokie kaip elektrokardiograma ramybės būsenoje ir fizinio krūvio metu (minant stacionarų dviratį), biocheminiai kraujo tyrimai ir širdies echoskopija. Esant poreikiui, atliekama ir daugiau tyrimų.
Sergantiesiems išemine širdies liga ir nustačius krūtinės anginą, gali būti taikomas intervencinis gydymas – perkutaninė koronarinė intervencija (stentavimas) arba chirurginė operacija. Po šių procedūrų pacientų gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, išnyksta skausmai, jie jaučiasi stipresni ir fiziškai aktyvesni. Tačiau svarbiausia – geriausi gydymo rezultatai pasiekiami tik tuomet, kai kartu pakeičiami ir gyvenimo būdo įpročiai.
Kasdienė širdies priežiūra – ilgo ir kokybiško gyvenimo garantas
„Rūpintis širdimi reikia kasdien, todėl sveikai gyvendami ir vengdami žalingų įpročių mažiname nutukimo, aukšto cholesterolio bei padidėjusio arterinio kraujo spaudimo riziką dar ankstyvame amžiuje, iki ligai išsivystant“, – primena kardiologė I. Tamašauskienė. Ankstyva rizikos veiksnių korekcija ir laiku paskirtas gydymas ne tik pagerina ligos prognozę, bet ir lemia ilgesnę bei kokybiškesnę gyvenimo trukmę. Nepalikite savo širdies be dėmesio – reguliariai tikrinkitės sveikatą ir atkreipkite dėmesį į pirmuosius įspėjamuosius signalus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.