Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys griežtai kritikuoja Vengrijos siūlymą naikinti sankcijas rusiškai naftai ir ragina Europos Sąjungą (ES) nepasiduoti pagundai tokiu būdu sumažinti kuro kainas. Ministras pabrėžia, kad trumpalaikiai ekonominiai iššūkiai negali nulemti ilgalaikių strateginių sprendimų.
„Kai mes kalbame apie mūsų sprendimus, kurie buvo priimti dėl ilgalaikės Europos nepriklausomybės nuo Rusijos (…), negalime jų peržiūrėti vien dėl to, kad trumpuoju laikotarpiu turėsime šoką. Mes turėjome ir taip jau tuos šokus su energijos kainomis susijusius, prisiminkite elektros kainas Lietuvoje prieš keletą metų. Ir išgyvenome. Lygiai taip pat ir Europa išgyvens“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasaulyje naftos kainos sukilo tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Iranui blokuojant naftos tiekimui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį ir atakuojant Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo infrastruktūrą. Reaguodamas į susidariusią situaciją, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino Bendriją sustabdyti sankcijas Rusijos naftai bei dujoms, siekiant sumažinti išaugusias kainas.
„Nesuveskime visko į šiandienos išlaidas, tai yra strateginė trumparegystė“, – pabrėžia K. Budrys.
Nepaisant ES sankcijų, Vengrija bei Slovakija ir toliau gali importuoti rusišką naftą, nes Bendrija naftotiekiui „Družba“ yra pritaikiusi išimtį. Vis tik šiuo metu rusiškas iškastinis kuras šių šalių pasiekti negali, nes Ukraina vėluoja atidaryti naftotiekį, teigdama, kad vamzdynas buvo pažeistas per Rusijos išpuolį sausį ir jam sutaisyti reikia laiko. Visiškai rusiškos naftos ES siekia atsisakyti iki 2027 metų pabaigos.
Kuro kainų iššūkiai ir Vengrijos pozicija
Komentuodamas išaugusias kuro kainas, ministras K. Budrys patvirtino, kad šią situaciją vertina labai rimtai, pastebėdamas, jog tai yra diskusijų tema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors kol kas neaišku, kiek tęsis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ir kiek ilgai už degalus teks mokėti daugiau, o tai gali lemti ir maisto produktų kainų augimą, Budrys perspėja neprarasti strateginės perspektyvos.
„Manau, kad visi tie padariniai, kuriuos jūs įvardijote, jie bus, nepriklausomai nuo to, kokia bus konflikto trukmė. Aišku, kuo ilgesnė trukmė, tuo daugiau bus poveikio visoms kainoms, taip pat ir infliacijai. Taip, tai yra didelis iššūkis, tačiau tai nėra priežastis dėl trumpalaikių efektų keisti mūsų strategines nuostatas, o ypač santykio su Rusija“, – teigė K. Budrys. Jis atkreipė dėmesį, kad kainą nustato rinka, kuri yra iškreipta dėl oligopolinių struktūrų, tačiau vis tiek yra globaliai nustatoma.
Ministras nemato galimybės gauti palankesnių kainų iš Rusijos „už nieką“. Jis pabrėžia, kad pigesnė nafta atskirų ES valstybių atveju reiškia politinę autonomijos praradimą ir agentavimą Rusijai tam tikrose situacijose.
„Man būtų gėda gyventi, dirbti tokiai valstybei, kuri dėl keletu dolerių pigesnės naftos barelio kainos darytų tokius dalykus, kur aš matau, yra verčiami daryti kiti“, – atvirai kalbėjo ministras.
Jis taip pat pripažino, kad kalbų apie galimą Artimųjų Rytų karo įtaką ES planams iki 2027 metų pabaigos visiškai atsisakyti rusiškos naftos bus, tačiau tai neturėtų būti sprendimų pagrindas.
„Kai mes kalbame apie mūsų sprendimus, kurie buvo priimti dėl ilgalaikės Europos nepriklausomybės nuo Rusijos (dėl ilgalaikės Rusijos agresyvios politikos, kurią mes matome ir ateityje), negalime jų peržiūrėti vien dėl to, kad trumpuoju laikotarpiu turėsime šoką. Mes turėjome ir taip jau tuos šokus su energijos kainomis susijusius, prisiminkite elektros kainas Lietuvoje prieš keletą metų. Ir išgyvenome. Lygiai taip pat ir Europa išgyvens“, – pakartojo K. Budrys, akcentuodamas, jog reikia labiau bendradarbiauti su JAV, Izraeliu ir regiono valstybėmis, ieškant diplomatinių sprendimų susidariusioje situacijoje.
Artimųjų Rytų konfliktas ir Europos saugumas
Ministras K. Budrys pabrėžė, kad nestabilumas ir karinis konfliktas bet kur pasaulyje veikia Lietuvos saugumą – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Tiesioginis poveikis pasireiškia per piliečių padėtį regiono valstybėse, NATO ir ES valstybių narių (Turkijos, Kipro) atakas, Irano balistinių raketų programos keliamą grėsmę. Netiesioginis poveikis – sumažėjęs dėmesys karui Ukrainoje ir galimi karinės įrangos tiekimo mažinimai.
„Įžvelgti naudą iš to, kad tiesiog vyksta karas, tikrai vargu ar kas galėtų, bet taip pat negalime užmiršti uždavinių, kuriuos yra sau išsikėlusios Jungtinės Amerikos Valstijos su Izraeliu. Negalime leisti ajatolų režimui turėti branduolinį ginklą“, – teigė ministras, primindamas Šiaurės Korėjos pavyzdį.
Konfliktas atkreipė dėmesį ir į oro gynybos būklę tiek Persijos įlankos valstybėse, tiek Europoje. K. Budrys maloniai nustebintas Persijos įlankos šalių oro gynybos efektyvumu, tačiau kelia klausimą, kaip atrodytų Europos oro gynyba, jeigu gautume panašų balistinių raketų antplūdį iš Rusijos.
„Tai yra didelis priminimas Europai, kur mes esame ir kokio mes tikėtumėmės pirmojo smūgio iš Rusijos oro atakų, dronų, raketų ir kuo mes galėtume visa tai sustabdyti“, – sakė K. Budrys.
Investicijos į gynybą ir ES vienbalsiškumo principas
Ministro nuomone, Europa ir Lietuva turi rodyti ilgalaikę paklausą gynybos pramonei, investuodamos ne tik trejus–ketverius metus, bet dešimtmečius į priekį. Taip pat būtina didinti paklausą ir kurti ginklų sistemas, leidžiančias naikinti paleidėjus giliai priešo teritorijoje, nes vien tik priimti smūgį nėra kelias į pergalę. K. Budrys pabrėžė, kad Europai trūksta ilgo nuotolio, didelio tikslumo ginkluotės, o šioje srityje Amerikos pajėgumai yra žymiai didesni. Jis taip pat mato erdvės bendradarbiauti su Ukraina, įtraukiant ją į gynybos sistemų dizainą ir dalinantis ekspertize su Persijos įlankos šalimis.
Aptardamas dešimtmečio planus, ministras išreiškė nuomonę, kad verslas netiki politikų žodžiais, nes esama daug „tuščio oro virpinimo“. Anot K. Budrio, NATO pajėgumų tiksluose yra surašyti visi oro gynybos poreikiai, tačiau jie pernelyg įslaptinti. „Jeigu žinotų NATO valstybių piliečiai, ką yra įsipareigojusios jų vyriausybės padaryti artimiausiu laikotarpiu, esu įsitikinęs, kad spaudimas didinti gynybos išlaidas būtų didesnis“, – teigė jis.
K. Budrys apgailestauja, kad Europoje nedidėja gynybos išlaidos, o situacija yra „minkoma“ ir „pudrinama“. Jis pabrėžia, kad reikia „kietos valiutos“, poreikių rodymo verslui ir užsakymų, nes pagrindinė pamatinė problema yra nenoras didinti gynybos išlaidų. Paklaustas, kas galėtų išjudinti šį procesą, ministras konstatavo, kad išbandė visus argumentus – ekonominius, karinius – ir dabar belieka „viešinimas ir gėdinimas“, primenant apie sąjungininkų įsipareigojimus.
Ukraina, Vengrijos blokada ir ES ateitis
Ministras K. Budrys akcentavo, kad viskas, kas suartina Ukrainą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, yra teigiamas dalykas ir ilgalaikė investicija. Jis mato naudą ir stiprinant santykius su Persijos įlankos valstybėmis, laikant Ukrainos temą aukštai ES darbotvarkėje.
Kalbant apie karo Irane sukeltą naftos išteklių krizę, Vengrijos ir Slovakijos ginčą dėl naftotiekio „Družba“ ir Budapešto blokuojamą 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, Budrys patvirtino, kad 20-asis sankcijų paketas yra užstrigęs. Jis tai sieja su vidaus politiniais procesais Vengrijoje ir ten vykstančiais rinkimais, kuriuose parama Ukrainai tapo rinkimų tema.
„Man tai yra visiškai nepriimtina. Kiekvieną kartą žiūriu su pasidygėjimu į tai, kas vyksta“, – pareiškė ministras, išreikšdamas lūkestį, kad situacija pasikeis pasibaigus Vengrijos rinkimams, tačiau perspėdamas nedėti visų vilčių į šį krepšelį, nes toks elgesys gali kartotis.
Todėl K. Budrys mano, kad atėjo laikas galvoti apie sprendimų priėmimą ir teisės balsuoti ribojimą toms valstybėms, kurios piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais. Jis pritaria kvalifikuotos balsų daugumos principo taikymui ES sprendimuose.
„Dabar kai aš matau, kad mes esame geopolitiškai vieningame ir strateginio vertinimo prasme vis labiau tame pačiame puslapyje, ir matau, kaip kažkas piktnaudžiauja šita suteikta teise ir iš mūsų geopolitinio veikėjo daro kažkokį dumblą, kuris negali pajudėti į priekį, tai tada aš jau pradedu manyti, kad taip – mes turime plėsti kvalifikuotos balsų daugumos principo taikymą“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad Lietuvai buvo labai nedaug situacijų, kada reikėjo vienbalsiškumo apginti savo esminius interesus. Jo nuomone, būsima nauda Europos Sąjungos greičiui ir adekvatumui pasaulio įvykiuose bus didesnė už galimą žalą.
Ministras sukritikavo ir idėjas dėl dvišalių paskolų Ukrainai, teigdamas, kad tai nukreipia dėmesį nuo pagrindinės problemos – Vengrijos. „Tai, man atrodo, susikoncentruokime į tą valstybę, kuri buvo jau pritarusi skirti, kuri nedalyvauja jokiais savo pinigais, bet vis tiek blokuoja tokios paskolos teikimą, ir spręskime klausimą iš esmės. Ta prasme, darant didesnį spaudimą Vengrijai“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis pabrėžė, kad Europos Komisija turi pakankamai įrankių spręsti Vengrijos šantažo problemą. Lietuva, anot ministro, jau dabar smarkiai prisideda prie Ukrainos paramos, skirdama 0,25 proc. BVP ir dalyvaudama įvairiose programose.
Sankcijos Rusijai ir draudimas agresoriams
Lietuva tikisi, kad individualios sankcijos Rusijai, kurių pratęsimui priešinasi Vengrija ir Slovakija, bus pratęstos. K. Budrys pripažįsta riziką, kad gali kristi ne tik individualios, bet ir tam tikros sektorinės sankcijos. Jis mato tai kaip Rusijos agentūros veikimo pavyzdį, siekiant sau palankių sprendimų Europos Sąjungoje.
„Ir čia man viskas viename paveikslėlyje: tiek tie dėl kažkokios priežasties mylimi oligarchai, kuriuos nori išbraukti iš sąrašų, tiek noras turėti šiek tiek pigesnės naftos. Kas gali atmesti, kad už to yra atkatų schemos, kad yra šešėlinis ir murzinas finansavimas vykstantiems procesams?“, – klausė ministras, pridurdamas, kad remiantis patirtimi Lietuvoje, tokios schemos gali būti taikomos ir kitose ES valstybėse.
Lietuva intensyviai dirba Briuselyje rengdama „planą B“ sankcijų atveju, tačiau detalių ministras neatskleidė, kad „nesuteiktų įrankių priešininkams“. Kartu su bendramintėmis valstybėmis, ypač Estija, Lietuva rengia sąrašus asmenų, kariavusių prieš Ukrainą, siekdama, kad milijonai tokių asmenų niekada neįvažiuotų į Europos Sąjungą. Šių asmenų įtraukimas į Šengeno sąrašus užkirstų jiems kelią keliauti po civilizuotas šalis.
„Mūsų tikslas yra, kad milijonas, turbūt keli milijonai žmonių, kurie bus dalyvavę kare prieš Ukrainą, niekada neįvažiuotų į Europos Sąjungą. Galės keliauti po Sibirą ar dar kažkur tai, bet jokių čia nei kurortų, nei kelionių, nei buvimo tarp civilizuotų žmonių, kad nebūtų“, – teigė K. Budrys, pažymėdamas, kad tai yra realiu laiku vykstantis procesas, kuriam reikia techninių sprendimų ir Šengeno informacinės sistemos pritaikymo, tačiau žinia Rusijos pusei yra vienareikšmė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.