Kultūra ir milijonai: „ArtTech“ revoliucija keičia Lietuvos ekonomiką

Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius yra sparčiausiai augančių pasaulinės ekonomikos segmentų, o jame ryškiai išsiskiria „ArtTech“ sritis, jungianti meną ir technologijas. Prognozuojama, kad iki 2030 metų visas Lietuvos audiovizualinis sektorius ir susijusios paslaugos sugeneruos apie 30 mln. eurų eksporto. Nors šis skaičius gali atrodyti kuklus viso valstybės eksporto kontekste, jis žymi reikšmingą pažangą ir atspindi ambicingus Nacionalinio pažangos plano siekius, pagal kuriuos iki 2030 m. kultūros sektoriaus indėlis į šalies BVP turėtų pasiekti 3 proc., o audiovizualinių ir susijusių paslaugų eksportas – 27,9 mln. eurų. Apie tai išsamiau pasakoja Inovacijų agentūros „ArtTech Hub“ grupės vadovė Miglė Caporkė.

„ArtTech“: Kas tai ir kodėl tai svarbu?

Inovacijų agentūros duomenimis, visas KKI sektorius pasaulyje auga stulbinančiu tempu – 2019–2023 m. jo pridėtinė vertė vidutiniškai augo po 6 proc. kasmet, kai viso pasaulio BVP augimas siekė 3 proc. 2023 m. pasaulio KKI sektoriaus apyvarta sudarė 2 trilijonus dolerių ir užtikrino daugiau nei 50 mln. darbo vietų. Tikimasi, kad iki 2030 metų KKI sektorius sudarys 10 proc. pasaulio BVP.

„ArtTech“ yra KKI sektoriaus ekosistema, grįsta inovacijomis ir technologijų pažanga. Kaip teigia M. Caporkė, ji apima didžiąją dalį audiovizualinių menų ekosistemų, tokių kaip žaidimų, kino, muzikos, medijos, reklamos ir dizaino industrijos, stambieji ir smulkieji verslai. Pavyzdžiui, jei žaidžiate naujausius kompiuterinius žaidimus ar internetinėje parduotuvėje matuojatės drabužius, naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI), esate „ArtTech“ vartotojai. Kompiuterinių žaidimų industrija, vienas perspektyviausių „ArtTech“ subsektorių, iki 2028 metų pasaulyje, prognozuojama, sugeneruos pusę trilijono dolerių ir taps pelningiausiu KKI sektoriumi.

Lietuvos „ArtTech“ kelias: nuo idėjų iki realybės

Lietuvoje „ArtTech“ sektorius po truputį įgauna pozicijas, tačiau, pasak M. Caporkės, apie istorinį jo vystymąsi kalbėti dar ankstoka, nes nuosekli politika šiuo klausimu pradėta formuoti tik pastaraisiais metais. Vis dėlto, atsiradusios iniciatyvos rodo kryptį.

Štai „ArtTech Agency Lietuva“ buria srityje veikiančius startuolius ir įmones, o Inovacijų agentūra atidarė „ArtTech Hub“, kurio tikslas – skatinti inovacijas, tarptautiškumą ir verslumą. „Mes nesame konkurentai. Inovacijų agentūra yra valstybinis lygmuo, o „ArtTech Agency“ kilusi iš privačios iniciatyvos. Stengiamės ieškoti bendrų taškų“, – sako M. Caporkė.

Lietuvoje jau turime ir pavienių sėkmingų projektų, tokių kaip režisierės Kristinos Buožytės virtualios realybės filmai „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Tačiau šių projektų kol kas nedaug, nes technologijų taikymas yra brangus – nuo dešimčių tūkstančių iki milijonų eurų. Nepaisant to, 2024-ųjų duomenimis, pusė Lietuvos KKI sektoriaus jau sudarė aukštoms technologijoms imlios sritys, o ekspertai iš Pietų Korėjos rekomendavo Lietuvai vystyti šią sritį dėl stiprėjančio potencialo.

Iššūkiai ir perspektyvos

„ArtTech“ niša motyvuoja dėl tarpdiscipliniškumo, leidžiančio įtraukti meną ir sparčiai besivystančius technologinius sprendimus. Tai atveria galimybes skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir prisidėti prie kūrėjų kompetencijų bei inovatyvių gebėjimų ugdymo. Tačiau, kaip pastebi M. Caporkė, opiausias Lietuvoje yra finansavimo klausimas ir rinkos dydis. „Lyginant su Šiaurės Amerika ir Azija, Lietuvos pajėgumai nepalyginami. Technologijos brangios, o pas mus stinga eksperimentavimo kultūros, todėl neišnaudojame savo potencialo“, – pabrėžia ji.

Lietuva turėtų laikytis nacionalinės linijos ir daugiausiai investuoti į tuos „ArtTech“ subsektorius, kurie gali kurti aukštą pridėtinę vertę, eksportuoti ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo. Audiovizualinė dalis yra viena iš prioritetinių sričių. Svarbūs taškai ekosistemoje yra Vilniaus kino klasteris „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ ir kitos subsektorinės iniciatyvos, sėkmingai skinančios kelią į tarptautinę areną.

„ArtTech“ ir ateities profesijos

Atsakydama į klausimą, ko mokytis jaunam žmogui, norinčiam dirbti kultūros srityje ir gerai uždirbti, M. Caporkė linkusi kalbėti ne apie specialybes, bet apie įgūdžius. „Visi girdime, kad DI atims iš mūsų darbus, tad siūlau stiprinti įgūdžius ten, kur matoma didžiausia grėsmė. Grafikos dizainas, 3D, programavimas, minkštieji ir vadybiniai įgūdžiai – tai yra sritys, kurios stipriai pravers“, – pataria ji. Svarbiausia – gebėjimas adaptuotis, kritinis mąstymas ir meno derinimas su technologijomis.

M. Caporkė tiki, kad menas ir technologijos gali ne tik papildyti vienas kitą, bet ir atverti dar nepažintų kūrybinių produktų ar paslaugų pažinimo formas, stipriai praturtinti vartotojų patirtis, transformuoti meno kūrimo, platinimo, sklaidos ir vertinimo procesus. Svarbiausia – skatinti kūrėjus ugdyti kompetencijas, ieškoti partnerių tarptautinėje erdvėje, kurti tinkamą infrastruktūrą ir atkreipti dėmesį į talentus.

Sėkmės pavyzdžiai ir Lietuvos potencialas

Pasaulyje ryškiausi „ArtTech“ sėkmės pavyzdžiai yra „teamLab“ meno centro įkūrėjai Japonijoje, kurių parodą „Biovortex“ aplankė milijonai žmonių, ir amerikiečių menininkų kolektyvas „Meow Wolf“, pritraukęs daugiau nei 180 mln. investicijų. Lietuvoje jau turime tokių sėkmės istorijų, kaip virtualiosios realybės patirtys (K. Buožytės filmai, „DADADA Studio“ „Petras yra čia“, „Hexa Cinema“), žaidimai („Human: Fall Flat“, „No Brakes Games“, „TutoTOONS“, „Nordcurrent“) ir net IKEA baldų vizualizacijos. Nors tarptautiniu masteliu pripažintų produktų dar nedaug, potencialas auga.

Lietuva turi palankią informacinių technologijų rinką, išvystytą interneto infrastruktūrą ir aukštą skaitmenizacijos lygį. Šiuos privalumus reikia išnaudoti, skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, pavyzdžiui, kuriant „CreaTech Frontiers“ tipo projektus, jungiančius įmones su universitetais ir jų laboratorijomis. Tai leistų Lietuvai tapti konkurencinga ir realizuoti „ArtTech“ sektoriaus milijoninį potencialą, išlaikant kūrybiškumą ir gilų žmogiškąjį poreikį menui.