Lietuvos sveikatos sistemoje pokyčiai brendo jau seniai, tačiau ilgą laiką trūko politinės valios pripažinti, kad finansavimo ir paslaugų organizavimo modelis turi būti peržiūrėtas. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus dar kartą išryškėjo klausimas, kuris Lietuvos sveikatos politikoje brendo jau ne vienerius metus. Ši diskusija tęsiasi tiek Seime, tiek sveikatos sistemos bendruomenėje, nes kalbame apie vieną svarbiausių valstybės politikos sričių – žmonių sveikatą.
Diskusijos buvo aštrios, kartais net ideologizuotos. Tačiau svarbiausia šiose diskusijose nepamesti paprasto klausimo: ar mūsų sveikatos sistema šiandien iš tiesų atitinka realius žmonių poreikius?
Kodėl pokyčiai tapo neišvengiami?
Per pastaruosius dešimtmečius mūsų visuomenė labai pasikeitė. Lietuva amžėja, daugėja lėtinių ligų, vis daugiau žmonių serga keliomis ligomis vienu metu. Poliligotumas tampa vis dažnesne realybe. Tyrimai rodo, kad tarp vyresnių nei 65 metų žmonių daugiau kaip pusė gyvena turėdami dvi ar daugiau lėtinių ligų, o nemaža dalis – tris ar daugiau. Tai reiškia, kad pacientams vis dažniau reikia ne pavienių medicinos paslaugų, o koordinuotos, integruotos ir ilgalaikės priežiūros.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad lėtinės neinfekcinės ligos – širdies ir kraujagyslių ligos, onkologinės ligos, diabetas ir kitos – Lietuvoje lemia apie 90 procentų visų mirčių. Tai dar kartą primena, kad sveikatos politika turi būti orientuota ne tik į gydymą, bet ir į prevenciją bei ankstyvą ligų nustatymą.
Tačiau nemaža dalis šiandien veikiančio sveikatos sistemos finansavimo ir paslaugų organizavimo modelio buvo sukurta prieš daugelį metų – kitomis demografinėmis ir epidemiologinėmis sąlygomis. Todėl ši sistema vis dažniau susiduria su įtampa: ilgomis eilėmis, pacientų nepasitenkinimu ir nuolatiniu klausimu, ar valstybės finansavimo modelis vis dar adekvačiai atitinka šiandienos situaciją.
Politinė valia ir reikalingi sprendimai
Poreikis peržiūrėti šią sistemą brendo jau seniai. Apie tai kalbėjo ekspertai, gydytojai, pacientų organizacijos. Tačiau ilgą laiką pritrūkdavo politinės valios atvirai pripažinti, kad sistema turi būti koreguojama.
Dabar šis klausimas pagaliau iškeltas politinėje darbotvarkėje. Tai svarbus žingsnis, nes valstybė turi aiškiai apibrėžti savo įsipareigojimus – kokias sveikatos priežiūros paslaugas ji garantuoja gyventojams ir kaip jos bus finansuojamos.
Svarstant šiuos įstatymo pakeitimus Seime buvo išsakyta aiški pozicija: siekis peržiūrėti sistemą yra teisinga kryptis, tačiau pats projektas dar turi būti rimtai patobulintas.
Visų pirma reikia aiškiau apibrėžti, kokios paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kokiais kriterijais sudaromos sutartys su gydymo įstaigomis. Tai sumažintų neapibrėžtumą tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms ir užtikrintų skaidresnį lėšų naudojimą.
Tačiau kartu svarbu išvengti kitos klaidos – paversti šią diskusiją ideologine kova tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Pacientui šis ginčas paprastai yra visiškai nesuprantamas. Žmogui, kuriam reikia gydymo, nėra svarbu, kam priklauso gydymo įstaiga. Jam svarbiausia, kad pagalba būtų suteikta laiku ir kad gydymas būtų kokybiškas.
Lietuvoje jau seniai veikia mišri sveikatos sistema, kurioje kartu dirba viešosios gydymo įstaigos ir įvairios privačios sveikatos priežiūros įstaigos – ambulatorinės klinikos, diagnostikos centrai, specializuotos gydymo bei reabilitacijos įstaigos. Ši partnerystė gali būti stiprybė, jei ją reguliuoja aiškios ir skaidrios taisyklės.
Finansiniai iššūkiai ir realūs poreikiai
Kartu turime atvirai kalbėti ir apie finansinius prioritetus. 2026 metų pradžioje Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas sudaro apie 880 milijonų eurų, tai yra maždaug penktadalį visų fondo pajamų. Finansinis stabilumas yra svarbus, tačiau visuomenėje vis dažniau kyla klausimas – ar tikrai racionalu laikyti tokio dydžio rezervus, kai pacientai susiduria su eilėmis ir ribotu paslaugų prieinamumu. Kai žmogui reikia gydymo, jis jo laukia ne po metų ar dviejų. Jam jo reikia čia ir dabar.
Sveikatos sistema negali būti vertinama vien finansinių rodiklių logika – jos pagrindinis tikslas yra laiku suteikta medicinos pagalba ir geresnė žmonių sveikata. Todėl sveikatos sistemos centre turi būti ne institucijų ar sektorių interesai, o žmogaus sveikata. Nes žmogui, kuris laukia gydymo, visai nesvarbu, kam priklauso gydymo įstaiga – svarbiausia, kad pagalba būtų suteikta laiku.
Todėl šiandien turime galimybę padaryti tai, kam ilgą laiką pritrūkdavo politinės drąsos – sąžiningai peržiūrėti sistemą ir pritaikyti ją prie šiandienos realybės. Svarbiausia, kad šios diskusijos tikslas būtų ne politinė pergalė, o stipresnė sveikatos sistema ir sveikesnė visuomenė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.