„Galiu drąsiai teigti, kad per dieną dėl galvos skausmo tenka pakonsultuoti ne vieną pacientą“, – teigia vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė. Ši frazė atskleidžia, jog galvos skausmas, o ypač migrena, yra viena dažniausių šiuolaikinės visuomenės problemų, smarkiai veikianti kasdienę gyvenimo kokybę ir darbingumą. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje per metus migrenos priepuolį patiria net 28 procentai moterų, o apskritai galvos skausmai jas vargina tris kartus dažniau nei vyrus.
Kodėl galvos skausmas tampa įkyria gyvenimo palydove?
Neretai galvos skausmo priežastimi tampa netinkamai pasirinktas maistas ir gėrimai, kurie gali tapti migrenos provokatoriais. Tarp jų – šokoladas, sūris, kava ir raudonas vynas. Be to, problemų gali sukelti ir svarbių mikroelementų, tokių kaip B grupės vitaminų, magnio arba vitamino D trūkumas organizme.
Pasak R. Pilkytės-Klimienės, didelę įtaką turi ir greitas gyvenimo tempas, nuolatinis stresas bei pamirštas rūpestis savimi. „Žmogus daug darbuojasi ir pamiršta pavalgyti, renkasi greito paruošimo maistą, kuriame yra daug konservantų. Teršiame savo organizmą, o tai neišvengiamai atsiliepia ir mūsų savijautai“, – paaiškino vaistininkė. Šie veiksniai silpnina organizmą ir daro jį pažeidžiamesnį įvairiems sutrikimams, įskaitant migreną.
Migrenos simptomai: kaip atskirti nuo įprasto skausmo?
Daugelis žmonių painioja įprastą galvos skausmą su migrena. Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė pabrėžia, kad migrenos priepuoliai yra kur kas sunkesni ir gali rimtai sutrikdyti tiek profesinį, tiek asmeninį gyvenimą. Svarbu atpažinti specifinius simptomus, kurie rodo, jog tai gali būti migrena:
- Skausmas juntamas ne pirmą dieną.
- Pasireiškia pykinimas.
- Galvos skausmas yra pulsuojantis, ypač intensyvus ir ilgai trunkantis.
- Skausmas dažnai prasideda naktį.
- Jautrumas šviesai ir garsui.
Nors vaistininkai gali įtarti migreną apklausę klientą, diagnozei patvirtinti visada patariama apsilankyti pas gydytoją neurologą. Geriausia būtų nelaukti, kol skausmai taps dažnesni, stipresni ar nereceptiniai vaistai nebeduos norimo poveikio.
Migrenos priepuolių trukmė gali būti labai įvairi – nuo 4 valandų iki kelių parų. „Tikrai nepatariu taip ilgai kęsti skausmą. Tai neduoda nieko gero žmogaus savijautai ir jo organizmo būklei“, – įspėjo specialistė.
Svarbiausias „vaistas“ – rūpestis savimi
Be vidinių veiksnių, migreną provokuoja ir išoriniai dirgikliai. R. Pilkytė-Klimienė išskiria psichologinę savijautą ir nuovargį kaip pagrindinius kaltininkus, tačiau pabrėžia ir aplinkos įtaką. „Aktyvus ir pasyvus rūkymas, oro slėgio pokyčiai, magnetinės bangos, ryški šviesa, triukšmas, netinkamas maistas“, – įvardija ji galimas migreninio skausmo priežastis.
Nors vaistus migrena sergančiam žmogui paskiria gydytojas neurologas (naudojami tiek priešuždegiminiai medikamentai, tiek injekciniai preparatai), specialistė akcentuoja, kad savarankiškas rūpinimasis savimi yra nepaprastai svarbus. Vaistus būtina vartoti griežtai pagal instrukciją ar gydytojo nurodymus, jokiu būdu neviršijant rekomenduojamų dozių. Tačiau vien medikamentų nepakanka, jei nebus pakeisti kasdieniai įpročiai.
„Visi norime, kad skausmas praeitų greitai, kad galėtume nedelsiant sugrįžti prie įprastų veiklų, bet organizmas į viską reaguoja. Jeigu nesugebame įsiklausyti, duoti sau poilsio, organizmas galiausiai vis tiek įjungs stabdžius“, – pabrėžė R. Pilkytė-Klimienė. Tad, siekiant veiksmingai kovoti su migrena, būtina derinti medicininį gydymą su sąmoningu gyvenimo būdu, kurio pagrindas – pakankamas poilsis, subalansuota mityba ir streso valdymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.