Atšilus orams ir prasidėjus aktyviam sodininkystės bei daržininkystės sezonui, daugelis leidžia laiką gamtoje. Tačiau mažai kas susimąsto, kad žemėje slypi nematomas, bet mirtinai pavojingas priešas – stabligės sukėlėjas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai įspėja apie šią sunkią infekcinę ligą, kuri gali tapti pražūtinga, jei laiku nepasirūpinsite apsauga.
Nematoma grėsmė sode ir darže: kaip užsikrečiama stablige?
Stabligę sukeliančios bakterijos randamos įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis jos patenka į aplinką, kur virsta sporomis, galinčiomis ilgai išlikti gyvybingos dirvožemyje. Užsikrėsti šia liga galima pažeidus odą – tiek esant giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji užteršta žemėmis. Ypač pavojinga, jei į žaizdą patenka sodo, daržo ar ganyklų dirvožemis. Svarbu pabrėžti, kad sergantieji stablige nėra pavojingi aplinkiniams, nes nuo sergančio žmogaus ši infekcija neplinta tiesioginiu būdu.
Stabligės eiga ir simptomai: nuo pirmųjų požymių iki tragiškos baigties
Stabligės inkubacinis periodas gali svyruoti nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių, retais atvejais – net iki kelių mėnesių, tačiau dažniausiai jis trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai būna trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai toje vietoje, kur pateko užkratas. Šie trūkčiojimai gali tęstis iki kelių savaičių. Vėliau liga progresuoja ir pasireiškia stiprėjančiais, labai skausmingais raumenų spazmais. Šie spazmai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o laikui bėgant jų priepuoliai dažnėja, ilgėja ir darosi vis skausmingesni.
Sunkiais atvejais raumenų spazmai būna tokie intensyvūs, kad gali sukelti ilgųjų kaulų ar dantų lūžius. Pati pavojingiausia stabligės forma pasižymi ilgalaikiu kvėpavimo raumenų spazmu, dėl kurio sutrinka kvėpavimas ir ligonis gali mirti.
Ši liga, nors ir reta, reikalauja didelio dėmesio dėl jos potencialiai mirtinų pasekmių.
Stabligės situacija Lietuvoje: kodėl svarbu neprarasti budrumo?
Dėl Lietuvoje vykdomos planinės vakcinacijos stabligė nėra itin dažna infekcija. Kasmet vidutiniškai registruojami 1–2 stabligės atvejai. Vis dėlto, statistika rodo, kad liga išlieka pavojinga: 2010–2022 metais šalyje užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš kurių net 8 baigėsi mirtimi. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Tai susiję su tuo, kad vaikai yra reguliariai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus), o suaugusieji dažnai pamiršta apie palaikomuosius skiepus.
Patikima apsauga: skiepų svarba ir kada juos atnaujinti?
Norint užtikrinti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo stabligės, suaugusiems asmenims skiepus rekomenduojama kartoti kas 10 metų. Geros naujienos – Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys gali pasiskiepyti nemokamai. Suaugusiųjų vakcina saugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. NVSC specialistai pabrėžia, kad persirgus stablige ir pasveikus, apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai išlieka vienintelė veiksminga ir patikima apsisaugojimo priemonė. Norintys pasiskiepyti ar pasitikrinti savo skiepų būklę, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.