Nors tiesiosios žarnos vėžys dažniausiai siejamas su vyresnio amžiaus žmonėmis, pastaruoju metu stebima nerimą kelianti tendencija: šia klastinga liga vis dažniau suserga ir jaunesni asmenys. Kaip atpažinti pirmuosius ligos simptomus, kodėl svarbu nedelsti ir kokios modernios gydymo galimybės leidžia išsaugoti organą? Apie tai pasakoja pacientė Asta A. ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.
Iš pradžių – klaidingi įspūdžiai ir atidėliojimas
Astos A. istorija – tai ryškus pavyzdys, kaip svarbu įsiklausyti į savo kūną ir neignoruoti net menkiausių signalų. „Prasidėjo seniau nei prieš 2 m. – pakraujuodavo iš išeinamosios angos, pastebėjau kraujo priemaišas išmatose. Maniau, kad hemorojus, klausinėjau bendradarbių, viena iš jų turėjo šią problemą, tad galėjo patarti. Šiaip buvau visiškai sveika, stipri, gyvenau įprastu tempu, keliavau. Dabar, kai pagalvoju, na taip, kartais pilvą pūtė, galvodavau, kad ne tų arba per daug vaisių suvalgiau. Aišku, į gydytojus nesikreipiau“, – pasakoja moteris, kuriai tuomet buvo 56 metai.
Tik praėjus maždaug dviem metams, pastebėjus daugiau kraujo ir pasibaigus COVID-19 pandemijai, Asta A. nusprendė pasitikrinti sveikatą. Nors slapto kraujo išmatose testas buvo neigiamas, kolonoskopijos rezultatai šokiravo: „buvo tiesiai šviesiai pasakyta – jums tiesiosios žarnos navikas, stoma Jums bus reikalinga visą likusį gyvenimą, kada rašomės operacijai? Per vieną akimirką apsivertė viskas aukštyn kojom.“
Baimė ir vilties ieškojimas
Išgirdusi diagnozę, Asta patyrė didelį šoką ir, kaip pati sako, norėjo numirti. Tačiau nusprendė nepasiduoti ir kreipėsi į Nacionalinį vėžio institutą Vilniuje. „Su savo diagnoze – piktybinis tiesiosios žarnos navikas, kaip gydytojai sako, žemas navikas. Prie išeinamosios angos. Buvo gydytojų konsiliumas, kuris nusprendė, kad galiu rinktis vieną iš dviejų variantų – operaciją su stoma arba 25 chemospindulinio gydymo procedūras plius 4 chemoterapijas. Aišku, rinkausi antrąjį ir gydymas truko apie 3 mėnesius.
Su tarpais. Pasibaigus šiam gydymo etapui buvo atlikti tyrimai, kurie parodė kad naviko neliko.“
Per gydymą, kuris truko apie tris mėnesius, Asta sulaukė didelės medikų, ypač doc. dr. Audriaus Dulsko ir dr. Editos Baltruškevičienės, bei slaugytojų pagalbos. „Labai reikėjo gero žodžio – kad viskas bus gerai. Aš klausinėjau įvairių klausimų, jie išklausė ir mano verkšlenimus.“ Svarbi buvo ir šeimos parama, taip pat pagalba iš psichologo ir dietologo, kurie padėjo susidoroti su ligos keliamais iššūkiais ir šalutiniais gydymo poveikiais, tokiais kaip viduriavimas ar burnos gleivinės išopėjimas.
Šiandien Asta džiaugiasi atgauta sveikata, bendrauja su palaikymo grupės nariais, teigia, kad dėl rezultato nesunku atsisakyti net ir mėgstamos raudonos mėsos. Moteris lieka medikų stebėjimui, kas tris mėnesius atlieka magnetinio rezonanso tyrimą.
Kodėl tiesiosios žarnos vėžys jaunėja?
NVI docentas dr. Audrius Dulskas pabrėžia, kad sergamumas kolorektaliniu vėžiu auga, o viena konkreti priežastis nėra identifikuota. Tačiau pastebimos tendencijos, jog su šios ligos atsiradimu siejamas nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas, greitai paruošiamas maistas, raudona perdirbta mėsa, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kai kurie lėtiniai uždegimai.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėse nurodoma, kad iki 2030 m. šio vėžio atvejų jaunų žmonių amžiaus grupėje daugės iki 20–30 proc. Anot dr. Audriaus Dulsko, ir Lietuvoje, ir pasaulyje pastebimos tendencijos, kad šis vėžys jaunėja. Jei anksčiau žmonių iki 50-ies metų grupėje aptikdavome apie 8 proc. vėžio atvejų, dabar šioje amžiaus grupėje sergamumas kolorektaliniu vėžiu yra 12–13 proc.“, – perspėja dr. A. Dulskas.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Tiesiosios žarnos vėžio simptomai, anot dr. A. Dulsko, yra aiškiai juntami: kraujavimas iš išangės, pilvo pūtimas, o esant didesniam navikui, gali sutrikti tuštinimasis. „Jei atsiranda kraujavimas, žmogus tai pastebi iškart – kraujo lieka ant tualetinio popieriaus, išmatų. Todėl labai raginu, simptomus pajutusius žmones nedelsti ir ateiti į Nacionalinį vėžio institutą. Deja, pacientai neretai pradeda gydytis hemorojų ir į onkologus kreipiasi praėjus metams ar pusantrų nuo mano minėtų simptomų pradžios ir nustatomas vėžys,“ – būti atidiems savo sveikatai ragina medikas.
Ankstyva diagnostika – gyvybės garantas
Kadangi daugelio vėžio lokalizacijų atveju ankstyvosiose stadijose žmogus nejaučia jokių skundų, ankstyvosios stadijos naviką galima nustatyti tik gyventojams dalyvaujant patikros programose. Kolorektalinis vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje, o pagal mirtingumą – antra. Kasmet Lietuvoje šia liga suserga 1600–1700 žmonių.
„Net ir nebežinau, kaip galima būtų dar aktyviau raginti žmones tikrintis profilaktiškai dėl vėžio. Kovo mėnesį ir kitais mėnesiais visomis išgalėmis aš ir ne vienas mano kolega stengiamės tą daryti. Norėčiau, kad žinomi žmonės daugiau įsijungtų į vėžio prevencijos reklamavimą. Greičiausiai turi pasikeisti karta, kuri supras, kad visiškai paprasta yra ateiti ir pasitikrinti, nelaukiant ligos požymių“, – pabrėžia dr. A. Dulskas.
Gydymo galimybės: nuo chirurgijos iki inovatyvių metodų
Tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodų yra daug ir jie parenkami individualiai. Ankstyvųjų stadijų vėžys gali būti operuojamas, išsaugant arba šalinant tiesiąją žarną. Pažengusios stadijos atveju taikomas chirurginis, chemospindulinis gydymas arba jų kombinacijos. Gydytojų konsiliume sprendžiama, kuris metodas tinka labiausiai.
Doc. dr. A. Dulskas atkreipia dėmesį, kad chirurginis gydymas, pašalinant tiesiąją žarną, gali ženkliai pabloginti paciento gyvenimo kokybę dėl tuštinimosi sutrikimų. „Kai pacientas užsinori nueiti į tualetą, jis turi iš anksto žinoti artimiausią vietą, kur galėtų tą padaryti per 10–15 minučių. Todėl gyvenimo kokybė kenčia, ypač, kai reikia kažkur išvykti iš namų – reikia laikytis dietos, mitybos plano.“
Alternatyvos operacijai: išsaugoti organą – įmanoma
Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, ieškoma alternatyvių gydymo metodų. „Į klinikinę praktiką ateina ir nauji gydymo metodai: taikomas chemospindulinis gydymas su chemoterapija ir paciento nereikia operuoti – išsaugome organą“, – sako doc. dr. A. Dulskas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad toks gydymas gali pasiekti visišką naviko išnykimą 50 proc. ir daugiau atvejų.
Naujas vilties teikiantis metodas yra imunoterapija. „Esant tam tikrai mutacijai, kuri pasitaiko 5–10 proc. pacientų, taikant imunoterapiją, navikas visiškai išnyksta. Tokiu atveju pacientas išsaugo savo tiesiąją žarną ir dubens organų funkciją,“ – apie perspektyvas pasakoja dr. A. Dulskas.
Neoadjuvantinė terapija ir spindulinio gydymo ypatumai
NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė aiškina, kad siekiant pagerinti rezultatus, populiarėja vietiškai išplitusio tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodika – neoadjuvantinė (priešoperacinė) terapija. Tai – spindulinio gydymo ir chemoterapijos derinys. „Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką. Tais atvejais, kai pasiekiamas pilnas atsakas į gydymą, pacientas gali išvengti tiesiosios žarnos vėžio operacijos.“ Ši terapija trunka apie 3 mėnesius, o chemospindulinis gydymas – apie 5 savaites.
Kaip sumažinti šalutinį spindulinio gydymo poveikį?
NVI gydytojas radioterapeutas Ernestas Šileika pasakoja, kad spindulinis gydymas paprastai trunka nuo 1 iki 5 savaičių, švitinant kasdien, išskyrus savaitgalius. Gydymo metu gali pasireikšti įvairios reakcijos, tokios kaip silpnumas, pykinimas, padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis, viduriavimas, odos paraudimas ar žaizdelės švitinamoje srityje.
Nuo šių nemalonių reakcijų galima apsisaugoti. „Valandą ar pusvalandį prieš procedūrą reikėtų pasišlapinti ir išgerti pusę litro – litrą vandens. Tai reikalinga tam, kad prieš kiekvieną procedūrą būtų vienodai pripildyta šlapimo pūslė. Kai ji pilna, gauna mažiau apšvitos, todėl ir šalutinių reakcijų pacientas junta mažiau. Be to, pilna šlapimo pūslė žarnas pakelia iš mažojo dubens į pilvo ertmę, taip gaunama mažiau apšvitos ir pacientas sulaukia mažiau šalutinių reakcijų,“ – pataria E. Šileika.
Gydymo metu rekomenduojama vengti pilvą pučiančių maisto produktų, tokių kaip gazuoti gėrimai, šviežios daržovės ir vaisiai. Verčiau rinktis troškintas ar virtas daržoves. Taip pat svarbu palaikyti higieną, vengti sėdėti tiesiai ant išangės, jei navikas yra apatinėje dalyje.
Svarbiausia – nedelsti ir rūpintis savimi
Ernestas Šileika akcentuoja, kad pajutus bet kokias šalutines reakcijas, būtina nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją. Šalutiniai poveikiai gali pasireikšti ir praėjus gydymui, net po daugelio metų, todėl budrumas yra būtinas visą likusį gyvenimą. Astos A. istorija ir NVI specialistų patarimai primena, kad ankstyvas ligos atpažinimas ir modernus gydymas gali išgelbėti gyvybę bei užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.