Nutukimas – liga, niokojanti sveikatą ir valstybės biudžetą
Nutukimas – tai ne tik estetinė, bet ir sunki lėtinė liga, tiesiogiai susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, sąnarių degeneracinių ligų bei tam tikrų vėžio formų rizika. Ši būklė ne tik mažina darbingumą ir blogina gyvenimo kokybę, bet ir ženkliai didina šalies sveikatos sistemos išlaidas. Siekiant spręsti šią opią problemą ir padėti sunkia nutukimo forma sergantiems žmonėms, nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka: Valstybinė ligonių kasa (VLK) dabar apmoka bariatrines operacijas pacientams, atitinkantiems nustatytus kriterijus. Tai žymi didelį žingsnį link geresnės visuomenės sveikatos ir finansinės naštos valstybei mažinimo.
Chirurgija – daugiau nei vien svorio mažinimas
Gydytojai pabrėžia, kad bariatrinė chirurgija yra ne tik efektyviausias nutukimo gydymo būdas, bet ir ilgalaikė investicija į žmogaus bei valstybės gerovę.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tokios operacijos sumažina išlaidas gydymui, nes daugelis ligų regresuoja arba visai išnyksta. Cukrinio diabeto remisija, kraujospūdžio normalizavimasis, cholesterolio mažėjimas – tai tik keli rezultatai, kuriuos matome. Be to, mažiau išleidžiama ir kasdieniam maistui, nes pacientai po operacijos suvartoja ženkliai mažiau. Tai yra investicija, kuri atsiperka tiek žmogui, tiek valstybei“, – pabrėžia abdominalinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, prof. dr. Linas Venclauskas.
Moksliniai tyrimai patvirtina šiuos teiginius: net 60–80 proc. pacientų po bariatrinės operacijos pasiekiama cukrinio diabeto remisija. Pastebimai pagerėja širdies veikla, sumažėja insulto ir infarkto rizika, normalizuojasi kraujospūdis bei lipidų pusiausvyra kraujyje. Visa tai reiškia, kad pacientai ne tik sumažina vaistų vartojimą, bet ir išvengia sudėtingų bei ilgalaikių gydymų, taip pat hospitalizacijų, kas palengvina ne tik jų, bet ir sveikatos sistemos naštą.
Ekonominė nauda: mažesnės išlaidos vaistams ir gydymui
Nutukimas valstybei kasmet kainuoja milijonus eurų.
Šios išlaidos apima ne tik tiesiogines lėšas vaistams ir gydymui, bet ir netiesiogines, susijusias su prarastu darbingumu bei ankstyvu mirtingumu. Kompensuojamos bariatrinės operacijos yra strateginis sprendimas, leidžiantis šias išlaidas sumažinti. Kai pacientas sėkmingai netenka perteklinio svorio, jo bendra sveikata ženkliai pagerėja, sumažėja lėtinių ligų gydymo poreikis, todėl mažiau tenka lankytis pas gydytojus ir skiriama mažiau kompensuojamųjų vaistų.
Be to, keičiasi ir paties paciento kasdienybė. Po operacijos suvartojamas maisto kiekis natūraliai sumažėja, o tai atsiliepia ir kasdienėms išlaidoms pirkiniams, leidžiant žmonėms taupyti.
„Kai kalbame apie bariatrinę chirurgiją, turime matyti platesnį paveikslą. Tai nėra vien tik operacija dėl svorio mažinimo – tai investicija į sveikesnį žmogų, mažesnes išlaidas sveikatos sistemai ir stipresnę visuomenę“, – apibendrina dr. L. Venclauskas.
Paciento kelias: nuo pasiruošimo iki naujo gyvenimo
Gydytojas pabrėžia, kad bariatrinė operacija nėra stebuklingas sprendimas, išsprendžiantis visas problemas. Ji veiksmingiausia tada, kai pats pacientas prisiima atsakomybę ir įsipareigoja keisti savo gyvenimo būdą, laikytis dietologo rekomendacijų bei reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu.
„Operacija – tai starto linija, o ne finišas. Chirurgas gali pakeisti skrandžio dydį, tačiau paciento atsakomybė yra pakeisti savo įpročius. Tik tada rezultatai išliks ilgalaikiai“, – teigia gydytojas.
Atrankos procesas, norint gauti kompensuojamą operaciją, yra griežtas. Būtina atlikti visus reikalingus tyrimus, pasikonsultuoti su endokrinologu, dietologu, gastroenterologu, o kai kuriais atvejais – ir su psichiatru. Tokiu būdu užtikrinama, kad sprendimas būtų priimamas atsakingai, o pacientas būtų tinkamai pasiruošęs ne tik operacijai, bet ir ilgalaikiams gyvenimo būdo pokyčiams.
Nauda visuomenei ir valstybei
Ekspertų vertinimu, kompensuojamos bariatrinės operacijos teikia platesnę naudą nei vien tik individuali pagalba konkrečiam asmeniui. Mažėjant sergamumui lėtinėmis ligomis, valstybė sutaupo dideles lėšas, mažėja nedarbingumo dienų skaičius, o žmonės tampa produktyvesni ir ilgiau išlieka aktyvūs darbo rinkoje.
„Kiekvienas mūsų atliktas gydymas – tai investicija į žmogaus sveikatą ir tuo pačiu į visos visuomenės ateitį. Mažėjant sergamumui lėtinėmis ligomis, ilgainiui sumažėja nedarbingumo dienų skaičius, didėja žmonių produktyvumas, o sveikesnė visuomenė tampa ir stipresnės valstybės pagrindu“, – apibendrina dr. L. Venclauskas, kviesdamas į šią iniciatyvą žvelgti kaip į strateginę investiciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.