Pamėlęs nagas ant kojos piršto ilgai nedavė ramybės 54-erių vilnietei Rimai. Prieš vykdama atostogauti prie Viduržemio jūros, ji užsuko į grožio saloną pasidaryti pedikiūro. Moteris manė, kad negražus nagas galėjo atsirasti dėl netinkamos avalynės arba netyčia susižeidus pirštą sodybos kieme, kur mėgsta vaikščioti basa. Daugiau nei pusę metų verslininkė laukė, kol nagas ataugs. Tačiau to neįvyko.
Kai grožio specialistė patarė jai kreiptis į odos gydytoją, Rima net susigėdo, manydama, kad tai tik pėdų priežiūros trūkumo pasekmė. Tačiau apsilankius Nacionaliniame vėžio institute, moteriai buvo nustatyta tikroji diagnozė – melanoma.
„Esu dėkinga grožio specialistei, kuri įtarė piktybinę ligą ir patarė ilgai nedelsti. Jei būčiau negražų nagą pati nusilakavusi, tikriausiai būčiau ir pamiršusi nelemtą dėmę. Svarbu, kad kas nors paragintų ieškoti medikų pagalbos“, – tikino verslininkė Rima.
Melanoma: klastinga liga, kurios skausmas neįspėja
Nors saulei šviečiant vis kaitriau, medikai įspėja apie nesaikingo deginimosi žalą ir odos vėžio riziką, daugelis žmonių į specialistus kreipiasi per vėlai. Odos melanoma dažnai būna matoma, tačiau nieko neskauda, todėl ignoruojama. Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas pasakoja, kad neretai žmonės į odos gydytojus kreipiasi, kai liga jau būna pažengusi.
Melanoma – tai piktybinis navikas, išsivystęs iš odoje esančių melanocitų, gaminančių pigmentą melaniną. Nors melanoma sudaro mažiau nei 5 procentus visų odos piktybinių auglių, ji lemia daugiau nei 90 procentų visų mirčių nuo odos vėžio.
Rizikos veiksniai ir netikėtos vietos
Vienas didžiausių rizikos veiksnių, sukeliančių melanomą, yra ultravioletinė spinduliuotė (saulės poveikis, soliariumai) ir individualios žmogaus savybės, pavyzdžiui, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, daugybiniai apgamai ar pigmentinės dėmės, šeiminė anamnezė.
Melanoma gali atsirasti ir tose kūno vietose, kurios nėra veikiamos tiesioginių saulės spindulių. Tačiau kaitinantis saulėje didėja pigmentinių ląstelių genetinės mutacijos tikimybė. Melanomai vystantis formuojasi metastazės, pakinta limfmazgiai.
A. Česas įspėja, kad turime būti pasiruošę didėjančiam melanomos atvejų skaičiui Lietuvoje.
Lietuvos situacija: iššūkiai ir išgyvenamumo statistika
Pasiteiravus, ar odos melanoma gali būti mirtinai pavojinga, A. Česas teigė: „Iš visų Europos valstybių Lietuva skiriasi tuo, kad penkerių metų išgyvenamumas nuo tos dienos, kai nustatyta melanoma, yra vienas mažiausių. Šie duomenys buvo publikuoti prieš keletą metų, kol dar nebuvo paskelbta pandemija dėl koronaviruso, tačiau yra mažai vilčių, kad Lietuvos situacija per šį laikotarpį iš esmės pagerėjo.“
Nors nauji klinikiniai tyrimai rodo šiek tiek geresnę situaciją mūsų šalyje, pagerėjimas yra nežymus. Šiuolaikinių gydymo metodų taikymo požiūriu Lietuva atsilieka nuo Europos apie keletą metų. Tai reiškia, kad tam tikra grupė pacientų, kuriems melanoma yra išplitusi į limfmazgius, dar negauna papildomo efektyvaus gydymo. Apie pusei pacientų, gaunančių šį gydymą, melanoma niekada neatsinaujina, tačiau Lietuvoje tokio pažado pacientams duoti negalima. Be to, šalyje trūksta visų priemonių, skirtų metastazavusiai melanomai gydyti. Nors kai kurios medikamentų grupės kompensuojamos, agresyvioms ligos formoms sutramdyti tinkamų būdų dar nėra.
Sergamumas melanoma didėja visame pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV ši liga užima penktąją vietą, o iki 2030-ųjų prognozuojama, kad ji užims antrąją vietą po krūties vėžio. Negalime tikėti, kad ši tendencija aplenks Lietuvą.
Patikros programos ir onkologinis budrumas
Dėl melanomos patikros programų kūrimo netyla diskusijos visame pasaulyje, nes nėra ekspertų sutarimo dėl jų apčiuopiamos naudos. Patikra turi būti nebrangi, lengvai prieinama, minimaliai invazinė ir turėti ekonominį efektą, susijusį su didesniu išgyvenamumu. Lietuvos medikai prisideda prie šio proceso, organizuodami melanomos patikros dienas įvairiose klinikose, tačiau sisteminės patikros programos, kurioje dalyvautų jokių nusiskundimų neturintys asmenys, Lietuvoje dar nėra.
„Melanoma yra tokia liga, kurią gali visi pastebėti. Ši vėžio rūšis yra matoma. Melanomą galima įtarti aptikus tam tikrų odos pakitimų. Bet žmonės dažnai mano, kad šie pakitimai savaime praeis“, – pabrėžia gydytojas. Svarbu žinoti, kad jei yra apgamas, dar nereiškia, kad iš jo išsivystys melanoma – tai atsitinka retai, dažniau melanoma atsiranda lygioje odoje. Rizikos grupei priklausantys asmenys turėtų kur kas dažniau apžiūrėti savo odą ir konsultuotis su specialistais.
Geografinė padėtis ir melanomos agresyvumas
Nepaisant to, kad Lietuvoje nėra tokios kaitrios saulės kaip Europos pietuose, A. Česas teigia, jog tai nebūtinai yra gerai. Skandinavijos ir kitų Šiaurės šalių gyventojai kur kas dažniau serga agresyvia infiltruojančia melanomos forma, kuri greičiau sukelia metastazių ir lemia didesnį mirštamumą. Tuo tarpu arčiau pusiaujo esančiose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje ar JAV valstijose kaip Florida ir Kalifornija, dažniau pasitaiko paviršiaus melanoma, kurios operacinis gydymas yra efektyvus, ir kuri nėra mirtinai pavojinga.
Dėl savo geografinės padėties Lietuva patenka į rizikos zoną, kur melanoma būna gerokai agresyvesnė, o mirštamumo nuo melanomos rodiklis yra aukštesnis. Rizika susirgti agresyvesne melanoma labiau gresia šviesios odos, mėlynų akių žmonėms, taip pat turintiems strazdanų.
Turime ugdyti onkologinį budrumą – jei odoje atsirado dėmė, tai nėra smulkmena, būtina pasitikrinti. Gali būti diagnozuojama vos kelių milimetrų melanoma.
Melanoma jaunų žmonių tarpe ir prevencija
Anksčiau manyta, kad melanoma aplenkia mažamečius, tačiau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet nustatoma atvejų, kai melanoma suserga paaugliai. Kylyje (Vokietija) atlikti tyrimai rodo, kad melanoma sparčiai plinta ir tarp vaikų. Tai siejama su paveldimumu ir tam tikrų genų mutacija. Jau taikoma praktika, kai tėvams sirgus melanoma, jų vaikai turi būti kur kas anksčiau apžiūrimi.
Norint išvengti melanomos, būtina naudoti apsauginius kremus, losjonus, saulėtą dieną vilkėti lengvus drabužius, kurie dengia odą, nešioti skrybėlę ar kepurę. Nuo saulės ypač reikia saugoti vaikus ir paauglius, nes pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, didina riziką ateityje susirgti melanoma. Melanomos, kaip ir krūties vėžio, profilaktikai tinka vitaminas D, kurio moterys Lietuvoje turi labai mažai.
Kaip atpažinti supiktybėjusį apgamą?
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų – du trečdaliai iš jų moterims, vienas trečdalis vyrams. Svarbu, kad žmonės įprastų stebėti savo odą, apžiūrėtų sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, o nugarą parodytų artimajam.
Sveikų apgamų spalva yra rusva, jie būna taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, o paviršius švelnus. Tuo metu supiktybėjęs apgamas didėja nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio kraštai parausta. Melanoma odoje auga greitai. Negydomas navikas skverbiasi gilyn į odą, jo paviršius tampa gruoblėtas. Kartais navikas darosi panašus į mazgą, jis gali išopėti. Ilgainiui metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, taip pat kitose nuo pirminio židinio nutolusiose odos vietose ir vidaus organuose.
Bet koks odoje atsiradęs darinys, kuris neišnyksta per pusantro ar du mėnesius, – rimta priežastis apsilankyti pas gydytoją. Nors nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, kilus įtarimų nereikėtų delsti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo sėkmingesnis būna gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.