Apgamai, medicininiu terminu žinomi kaip pigmentiniai nevusai, yra dažni odos dariniai, susiformuojantys dėl melanino – odos spalvą lemiančio pigmento – sankaupų. Dažniausiai jie būna tolygios šviesiai ar tamsiai rudos spalvos, plokščia arba šiek tiek pakilusi nuo odos paviršiaus, apvali ar ovali dėmė. Nors įprastai apgamai būna nedideli, maždaug pieštuko trintuko dydžio, ir dauguma jų yra gerybiniai odos dariniai, itin svarbu reguliariai juos stebėti. Pasak gydytojų, susiformavęs apgamas paprastai išlieka tokio paties dydžio, formos ir spalvos daugelį metų, tačiau retkarčiais jie gali pakisti ir supiktybėti, virsdami melanoma – pavojingiausia odos vėžio forma. Būtent dėl šios priežasties savalaikė apgamų patikra yra esminė užkertant kelią onkologiniam susirgimui.
Apgamai: Kas tai ir kodėl verta juos stebėti?
Kiekvienas žmogus turi apgamų, o jų skaičius ir tipai gali skirtis. Kai kurie apgamai yra įgimti, atsiranda jau gimus, kiti – išsivysto vėliau, dažniausiai vaikystėje ir paauglystėje. Jų atsiradimą ir kiekį gali lemti genetiniai faktoriai, saulės poveikis ir net hormonų pokyčiai. Nors didžioji dalis apgamų per visą gyvenimą išlieka gerybiniai ir nekelia pavojaus, dalis jų, veikiant tam tikriems veiksniams (pvz., intensyviai saulės spinduliuotei, genetiniam polinkiui), gali tapti atipiniais ir galiausiai supiktybėti. Štai kodėl savistaba ir periodinė profesionalų apžiūra yra gyvybiškai svarbios.
Pavojaus signalai: ABCDE taisyklė
Siekiant laiku atpažinti pakitusius apgamus, dermatologai rekomenduoja vadovautis ABCDE taisykle, kuri padeda įvertinti potencialią grėsmę. Reguliariai apžiūrėdami savo odą ir žinodami šiuos požymius, galite pastebėti ankstyvus pakitimus:
A – Asimetrija (Asymmetry). Gerybiniai apgamai dažniausiai yra simetriški: perpjovus juos perpus, abi pusės būtų vienodos. Supiktybėję apgamai dažnai būna asimetriški – viena pusė skiriasi nuo kitos.
B – Kraštai (Border). Gerybinių apgamų kraštai yra lygūs ir aiškūs. Piktiniai dariniai dažnai turi nelygius, netaisyklingus, įrantytus ar išsiliejusius kraštus.
C – Spalva (Color). Įprastų apgamų spalva yra tolygi, vienodo atspalvio. Pavojų keliantys apgamai gali būti nevienodos spalvos: turėti juodos, rudos, pilkos, rausvos ar net baltos spalvos dėmių, atspalvių įvairovę.
D – Diametras (Diameter). Nors ne visada, tačiau didesni nei 6 mm (maždaug pieštuko trintuko dydžio) apgamai yra potencialiai pavojingesni. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bet kokio dydžio apgamo pakitimus.
E – Kaita (Evolving). Šis kriterijus yra vienas svarbiausių. Gerybiniai apgamai paprastai nekinta. Jei apgamas keičia dydį, formą, spalvą, pakyla virš odos, pradeda niežėti, kraujuoti, šlapiuoti ar sukelia skausmą, tai yra rimtas pavojaus signalas ir būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į specialistą?
Pastebėjus bet kurį iš minėtų ABCDE taisyklės požymių ar kitų nerimą keliančių apgamo pakitimų, nedelsiant reikėtų kreiptis į dermatologą. Tik specialistas, atlikęs dermatoskopiją ir, prireikus, biopsiją, gali tiksliai nustatyti apgamo pobūdį. Ankstyva diagnostika yra lemiama sėkmingam odos vėžio gydymui, todėl jokiu būdu nereikėtų ignoruoti įspėjamųjų ženklų ar bandyti diagnozuoti save patiems.
Kaip apsisaugoti nuo odos vėžio? Prevencijos patarimai
Nors genetiniai veiksniai ir odos tipas turi įtakos apgamų supiktybėjimui, didelę dalį rizikos galima sumažinti laikantis paprastų prevencijos priemonių:
- Venkite saulės piko valandomis: tarp 10 val. ryto ir 16 val. popiet saulės spinduliuotė yra intensyviausia.
- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės: rinkitės plataus spektro kremą su bent SPF 30 ir tepkite jį reguliariai, ypač po maudynių ar prakaitavimo.
- Dėvėkite apsauginius drabužius: plačiabrylės skrybėlės, akiniai nuo saulės ir ilgomis rankovėmis drabužiai padeda apsaugoti odą.
- Atsisakykite soliariumų: dirbtinė UV spinduliuotė ženkliai didina odos vėžio riziką.
- Reguliariai tikrinkite savo odą: bent kartą per mėnesį atlikite išsamią apgamų apžiūrą.
- Kiekvienais metais apsilankykite pas dermatologą: ypač jei turite daug apgamų, atipiškų apgamų, sirgusių odos vėžiu artimųjų ar esate šviesios odos.
Atminkite, kad budrumas ir atsakingas požiūris į savo odos būklę yra geriausia apsauga nuo melanomos. Laiku pastebėtas ir ištirtas apgamo pokytis gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.